Rytų Europos lyguma

Rytų Europos lyguma užima rytinę Europos dalį ir yra viena iš didžiausių savo plotu pasaulyje. Ši lyguma įsiterpusi tarp šiaurėje esančio Skandinavijos pusiasalio ir pietuose bei centrinėje Europoje esančių hercininės kalnodaros grandinių.
Nuo šiaurinės pusės lyguma driekiasi palei Uralo kalnų papėdes, upę Embą, pietuose palei Kaspijos jūrą, Kaukazo kalnų papėdėmis, Azovo jūra, Kerčės sąsiauriu, Juodąja jūra, Karpatų kalnų sistema, o vakaruose palei Vyslos upę, Baltijos jūrą, Suomių įlanką bei Ladogos ir Onegos ežerais.
Europos žemyno seniausią, rytinę dalį sudaro archėjaus (2,5–3,5 mlrd.m.) ir paleoproterozojaus (2–1,5 mlrd.m.) blokai. Vakarinė Europos dalis susidarė vėlesnių kalnodarų metų – kaledoniškos, maždaug prieš 400 mln. metų, herciniškos (varisciškos) – prieš 300 mln. m., alpiškos, kuri tęsiasi ir dabar. Rytinė Europos dalis virto platforma, o vakarinėje – daug kalnų, kurių aukštis ir raižytumas paprastai atitinka jų amžių.
Didžioji Rytų Europos lygumos dalis užima ~3mln. km2 Rusijos Federacijos ribose. Lygumoje išsiskiria Valdajaus, Smolensko – Maskvos, Vidurio Rusijos, Pavolgio ir kitos aukštumos (200–400m aukščio) ir Pečioros, Okos – Dono, Paazovės, Juodosios jūros pajūrio, Pakaspijo žemumos. Ši paskutinė žemuma plyti žemiau jūros lygio, žemiausia jos taškas yra –28m, o aukščiausia vieta yra Podolės aukštumoje (471 m).
Pagal ledynų ir jų tirpsmo vandenų sukurtas reljefo formas galima spręsti apie senovinius apledėjimus ir jų vystymosi istoriją, ypač per antropogeninį periodą. Jau praeitame šimtmetyje tyrinėtojai atkreipė dėmesį į tą faktą, kad šiaurės rytinėje Rusijos lygumos ir kitų šalių šiaurinėse dalyje aptinkamos nuolaužos, nebūdingos tų vietovių kalnų nuolaužoms. Jas buvo sudarytos iš kristalinių darinių (granitų ir gneisų), kurie būdingi Skandinavijoje ir Karelijoje. Apledėjimų skaičius tiksliai nenustatytas. Labiausiai paplitusi nuomonė, kad Europoje buvo keturi ledynmečiai. Jie turi savo pavadinimus, kurie kilę iš tos vietovės, kurioje nuogulos buvo rastos toliausiai į pietus, pavadinimų: Giuncas – seniausias, priskiriamos neogeno pabaigai, Mindelis, Risas ir Viurmas. Svarbiausiu Europos apledėjimu centru buvo Skandinavija, mažiau apledėję N.Žemė ir Š.Uralas. Apledėjimo maksimumas buvo Riso stadijoje,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!