Efuzinis magmatizmas

Žmonių gyvenimas Žemėje nesudaro nė tūkstantosios gyvybės egzistavimo mūsų planetoje trukmės dalies. Kad ir kokie didžiuliai būtų technikos laimėjimai, mūsų galios, palyginti su beribėmis gamtos jėgomis, vis dar labai menkos. Pavyzdžiui Lakio ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje 1783 m. buvo 50 kartų galingesnis už megatono galingumo vandenilinę bombą ir išskyrė energijos 30kartų daugiau, nei per metus pagamina viso pasaulio elektrinės.
Tyrinėdami mūsų planetos sandarą, sužinome, kas verčia žemynus, kuriuose gyvename, pamažu dreifuoti (slinkti) Žemės paviršiumi, kaip šis jų slinkimas sukelia vulkaninius reiškinius (vulkanizmą). Tos žinios padeda mus suprasti, kodėl ugnikalniai per kelias sekundes gali nuniokoti neaprėpiamą plotą.
Ištyrus būdingus ugnikalnių veiklos reiškinius , galima apskaičiuoti kur ir kada įvyks šios stichinės nelaimės. O ištyrus geoterminius (požeminius) vandenis pritaikyti juos buityje.
Geologijos svarba pramonei akivaizdi. Gamtinės mineralinės žaliavos – daugelio ūkio šakų pagrindas. Žmonija negali egzistuoti, nenaudodama gamtos išteklių. Gelmių turtų – mineralinių žaliavų, požeminio vandens – panaudojimas vis didėja.
Magminės uolienos susidaro iš silikatinio lydinio. Jos skirstomos į plutonines ir vulkanines. Plutoninės formuojasi Žemės plutoje, o vulkaninės – jos paviršiuje. Todėl magmatizmo sąvoka apima ir platonizmą, ir vulkanizmą. Lydžiausios Žemės plutos uolienos yra granitai. Eksperimentiškai įrodyta, kad gali išsilydyti iš molių, smiltainių Žemės plutoje tam tikroje temperatūroje ir slėgyje. Dalis granitų susidarė ne iš lydalo, bet iš tirpalų paveiktos kietosios medžiagos. Šitokios uolienos yra ne magminės, tačiau jas kartais būna sunku atskirti nuo uolienų, išsikristalizavusių iš magmos. Pastarosios taip pat persikristalizuoja, veikiamos karštų tirpalų (fluidų), išsiskyrusių iš to paties magminio židinio, arba fluidų ir slėgio, susijusio su regionu metamorfizmu.
Žemės pluta kontinentų ribose yra senesnė ir storesnė už esančią po vandenynais. Kontinentuose „granitų sluoksnis“ slūgso ant „bazaltų sluoksnio“, po vandenynais „ granitų sluoksnio“ nėra. Tačiau šie abu pavadinimai yra sąlygiški. Bazaltas – vulkaninė uoliena, kuri susidaro tik Žemės paviršiuje, greitai vėstant lavai. Todėl jo sudėtyje esama nespėjusio išsikristalizuoti vulkaninio stiklo.
Efuzinis magmatizmas, arba vulkanizmas yra kompleksas reiškinių, susijusių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!