Tundra ir miškatundrė

• Sostinė: Stokholmas
• Valstybinė kalba: švedų
• Piniginis vienetas: švedijos krona
• Danija
• Plotas: 43 070 kv.km
• Gyventojų skaičius: 5200000
• Sostinė: Kopenhaga
• Valstybinė kalba: danų
• Piniginis vienetas: Danijos krona
• Islandija
• Plotas: 103 000 kv.km
• Gyventojų skaičius: 265 000
• Sostinė: Reikjavikas
• Valstybinė kalba: islandų
• Piniginis vienetas: Islandijos krona
• Norvegija
• Plotas: 323 900 kv.km
• Gyventojų skaičius: 4 233 116
• Sostinė: Oslas
• Valstybinė kalba: norvegų
• Piniginis vienetas: Norvegijos krona
• Suomija
• Plotas: 337 030 kv.km
• Gyventojų skaičius: 5 021 000
• Sostinė: Helsinkis
• Valstybinė kalba: suomių ir švedų
• Piniginis vienetas: Suomijos markė
• Tundra-tai sausumos plotai, kuriuose bent porą mėnesių vidutinė metinė temperatūra būna aukštesnė nei 5C, bet šilčiausio mėnesio temperatūra dar nesiekia 10C. Vasara čia labai daug šviesos, bet Žiemos labai ilgos, šaltos, tamsios, mažai sniegingos, vėjuotos,dirvožemis sukaustytas amžino įšalo. Dėl šalčio jis pleišėja, formuojasi poligoniniai gysliniai ledai. Virš jų vasarą būna drėgniau, auga daugiau augalų. Tačiau tarp ledyninių gyslų sausesni plotai lieka pliki, vėjo gairinti.Tundros prieokeaniniuose sektoriuose labai daug žolių ir mažiau samanų.Prie pat vandenyno subarktinėje juostoje išnyksta daugiametis įšalas, žiemos švelnesnės, nors vasaros ir vėsokos.
• Tundra
• Tokia „dėmėtoji“ tundra-tai pereinamasis kraštovaizdis iš poliarinės dykumos į tikrąją tundrą, kurioje jau visas paviršius būna apaugęs samanomis, kerpėmis, puskrūmiais, kai kur net retais keružiais. Tarp jų daug nuolat žaliuojančių, kurie pavasarį, atšilus, iškart pradeda fotosintezę, negaišdami brangaus laiko vegetaciniams organams augti.
• Geriau išnaudoti ir taip mažus šilumos išteklius augalams tundroje padeda tai, kad jie auga pačia pažeme, leidžia šaknis tik šilčiausiame viršutiniame dirvožemio horizonte, kad aplink juos susidaro kupsteliai, sugeriantys daugiau saulės spindulių. Net ir ten, kur paviršiuje drėgmės yra per daug, augalai prisitaikę ištverti fiziologinę sausrą: jų lapai smulkūs, su pūkuotu arba vaškiniu paviršiumi. Tundroje miškų nėra, vyrauja samanos, kerpės, žemaūgės ir daugiametės žolės, krūmokšniai ir žemaūgiai krūmai.
• Tundros augalija
• Tundroje labai daug uogomis mintančių paukščių-tai baltosios kurapkos, gulbės, antys, žąsys, gagos ir kt. Svarbūs fitomasės vartotojai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!