Berlyne ....................................................15-16 psl.
Augalija .....................................................16-17 psl.
Gyvūnai ....................................................17-18 psl.
Vokietijos saugomos teritorijos ..................... 18 psl.
Dirvožemis ................................................... 19 psl.
Išvados ......................................................... 20 psl.
Naudota literatūra ........................................ 21 psl.
Įvadas
Vokietija – vakarų Europs šalis. Vokietijos klimatas yra vidutinių platumų. Čia vyrauja vakarų vėjai. Taip pat Vokietijos klimatą veikia Golfo srovė, kurios pradžia yra pusiaujo vandenys. Čia vyrauja dvi gamtinės zonos: mišrieji miškai ir plačialapiai miškai. Augalija čia nėra skurdi, yra derlingo dirvožėmio, kuriame auga medžiai ( liepos, beržai, bukai ir kt.). Taip pat gyvūnai čia nėra užmiršti. Yra įsteigta daug rezervatų bei gamtos parkų.
1 pav. Vokietijos žemėlapis
Klimatas
Klimato juostos
Vokietijos klimatas vidutinių platumų, kurios yra tarp subarktinės ir subtropinės klimato juostų. Čia išsiskiria 4 metų laikai. Vidutinių platumų klimato juostoje išskiriamos miškų, miškastepių, stepių, pusdykumių, dykumų gamtinės zonos. Miškų zonai priklauso spygliuočiai (taiga), mišrieji ir plačialapiai miškai. Augalus sudaro spygliuočiai ir lapus metantys medžiai. Miškastepėje (vidutinių platumų) dėsningai miškai pereina į stepes. Ši zona būdinga vidinėms žemynų teritorijoms, kur vyrauja kontinentinis (žemyninis) klimatas, kritulių iškrenta iki 1 000 mm per metus. Stepės kaip ir miškastepės yra vidinėse žemynų dalyse, kur yra žemyninis klimatas, tik čia kritulių iškrenta jau kur kas mažiau ir jų nebeužtenka medžiams augti – iki 450 mm per metus, dirvožemiai derlingi, auga įvairi žolinė augalija. Pusdykumių (vidutinėse platumose) zonos klimatui būdingas sausas klimatas, kritulių iškrinta iki 300 mm per metus, augalija susideda iš krūmokšnių bei varpinių.
2 pav. Europos klimato žemėlapis
Gamtinės zonos
Vokietija yra priskiriama prie mišriųjų ir plačialapių miškų gamtnių zonų. Mišrieji miškai yra tarpinė juosta tarp spygliuočių ir plačialapių miškų. Todėl juose drauge auda ir spygliuočiai, ir plačialapiai medžiai. Plačialapių medžiu (ąžuolų, liepu ir k.t.) čia yra gerokai mažiau negu smulkialapių (beržų, drebulių).
3 pav. Mišrusis miškas
Plačialapiai miškai labai paveikti žmogaus ūkinės veiklos. Plačialapių miškų pomiškyje daug krūmų: lazdynų, gudobelių ir kt. Vėšli žolinė augalija. Plačialapiams miškams budingi klevai, liepos, kaštonai ir kiti medžiai. Labiausiai paplitę ąžuolai, skroblai...
Šį darbą sudaro 1993 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!