Klimato šiltėjimas paskatino kurti naujas hipotezes

Nuo XIX a. pradžios dėl sustiprėjusios žmonijos ūkinės veiklos iš lėto pradėjo keistis atmosferos sudėtis. Atmosferoje pastebimai gausėja anglies dvideginio (į aplinką patenkančio deginant medį, anglį, naftą ir t.t.). Dar 1896 metais švedų mokslininkas S. Arrhenius teigė, kad padidėjęs anglies dvideginio kiekis atmosferoje gali stipriai paveikti apatinio atmosferos sluoksnio temperatūrą. Jis apskaičiavo, kad 50 proc. padidėjus anglies dvideginio koncentracijai atmosferoje, oro temperatūra sausumoje turėtų pakilti 4,1°C, o virš vandenyno – 3,3°C. Mokslininko manymu, toks klimato šiltėjimas turėjo būti naudingas Šiaurės šalių ekonomikai.
Pastaraisiais dešimtmečiais pasirodė daug mokslinių publikacijų, kuriose nagrinėjamos klimato kaitos problemos. Aštuntajame dešimtmetyje prasidėjęs globalinis atšilimas paskatino kurti naujas hipotezes ir interpretacijas. Daugelis pasaulinių klimato tyrimų centrų kuria sudėtingus klimato modelius bei prognozuoja klimato pokyčius XXI amžiuje. Amerikiečių mokslininkas E. Barronas XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje moksliškai pagrindė, kodėl reikia klimato kaitos modelių bei klimato prognozių. Pirmasis iš jo argumentų – atliekant laboratorinius eksperimentus nustatyta, kad kai kurios orą sudarančios dujos (vandens garai, anglies dioksidas, metanas, azoto suboksidas, freonai ir kt.) gerai sugeria ilgabangę Žemės radiaciją bei pačios ją spinduliuoja.
Didėjanti „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų koncentracija didina priešpriešinį atmosferos spinduliavimą, todėl kyla Žemės paviršiaus temperatūra. Temperatūros augimo tempai priklauso nuo procesą stiprinančių arba stabdančių grįžtamųjų mechanizmų poveikio, ypač vandens garų kiekio bei debesuotumo, kurie yra pagrindiniai „šiltnamio efektą“ kontroliuojantys veiksniai, pasikeitimų. Gali kisti temperatūros augimo greitis, tačiau pokyčių, kuriuos sąlygoja „šiltnamio efektą“ sukeliančios dujos, padariniai išlieka.
Per pastaruosius 200 metų daugumos „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų koncentracija ore smarkiai išaugo. Anglies dvideginio koncentracija per šį laikotarpį padidėjo apie 30 procentų. Pagrindinis šiuos pokyčius lemiantis veiksnys – žmogaus ūkinė veikla. Prognozuojama, jog anglies dvideginio ir kitų „šiltnamio“dujų emisija artimiausiais dešimtmečiais didės. Net jei visame pasaulyje staiga būtų stipriai sumažinta šių dujų emisija, prireiktų kelių šimtmečių, kol šių dujų koncentracija ore pasiektų priešindustrinį lygį. Intensyvios žmogaus ūkinės veiklos zonose nustatomos didžiausios aerozolių koncentracijos. Dauguma...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!