Medžių įvairovė ir jos priklausomybė nuo klimato

Didelė medžių įvairovė leidžia pasirinkti norimos kokybės žaliavą. Miškas yra sudėtingas geografinio landšašto elementas.Miškas stabilizuoja klimatą, saugo dirvožemį nuo galimos erozijos, padeda išvengti oro, vandens ir žemės užterštumo, mažina triukšmą, vietinį temperatūrų svyravimą.Vienoje vietoje miškai neauga dėl atšiaurių klimto sąlygų, dėl blogo grunto. Šiuo laikotarpiu toliau didėjo mišku apaugę plotai, medynų tūriai, gerėjo amžiaus klasių struktūra. Padidėjo Lietuvoje miškingumas. Ypač išaugo miškų reikšmė. Miškas pasidarė ne tik medienos šaltinis, išriškėjo kitos teigiamos jo funkcijos, sisijusios su vandenų ir dirvų apsauga, atmosferos valymu.
į plotą:minkštaisiais lapuočiais apaugę 714,8 tūkst. Ha, kietaisiais-93 tūkst. ha.
Lietuvoje vyrauja pušynai mėlio ir priesmėlio dirvožemiuose. Jie sudaro daugiau kaip tretčdalį šalies miškų ir užima 716 tūkst. ha.Didžiausi pušynų masyvai driekiasi Dzukijoje ir Aukštaitijoje.
Eglynai sudaro kiek daugiau nei penktadalį Lietuvos miškų .Didžiausi jų plotai –Žemaitijoje. Kadangi eglynai nuo 1998 m. buvo kertami intensyviau,šiek tiek sumažėjo jų plotai ir medienos kiekis.Eglynai užima 440 tūkst. ha.Didžiausu eglynų masyvai yra Dainavos giria Dzukijoje ir Labanoro giria Aukštaitijoje.
Iš minkštųjų lapuočių medynų didžiausią plotą užima beržynai.Lietuvoje, miškuose sudaro antrinį medyną. Beržai yra šviesomiegiai, iš lapuočių reikliausi šviesai medžiai. Plaukuotasis beržas mėgsta augti paunksnėje,pakenčia šviesos stygių,bet auga lėčiau.Jie užima 398 tūkst.ha.
Juodalksniai mėgta potvynių vandens užliejamus, klampius, pelkėjančius ir pelkinius dirvožemius, kuriuose kitų rušių medžiai blogai ar visai neauga. Juodalksniai gerai auga ir derlinguose žemapelkiniuose dirvožemiuose, dažnai auga žemapelkėse ir pratekančiu vandeniu gausiai drėkinamuose žemumuose bei upelių slėniuose. Juodalksniai-vieninteliai iš Lietuvoje turi šaknų gumbelių su oro azotą fiksuojančiai mikroorganizmais. Šitaip jie pagerina dirvožemį. Juodalksnynų padaugėjo iki 126 tūst. ha.
Baltalksnis mažiau reiklus dirvožemiui nei juodalksnis, bet reiklesnis už beržą ir drebulę. Baltalksnynai daugiausia auga velėniniuose karbonatiniuose, velėniniuose glėjiniuose sunkaus ir vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose, išplitę Vidurio Lietuvos šiaurinėje dalyje.Baltalksnynai plito panašiu greičiu kaip juodalksnynai, o jų plotą sudaro 123 tūkst. ha.
Drebulėms geriausiai tinka drėgnoki, daug humuso turintys priemoliai, neblogai auga priesmėliuose ir derlingesniuose smėlio dirvožemiuose,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!