Karstiniai reiškiniai

Paviršinių ir požeminių vandenų cheminė ir mechaninė veikla tirpiose ir supleišėjusiose uolienose. Procesas vyksta ten, kur slūgso klintis, dolomitas, kreida, gipsas, druskos.Iš tirpiųjų uolienų, kuriose vyksta karstiniai reiškiniai, didžiausią Žemės paviršiaus plotą (~ 40 mln. km.) užima karbonatinės uolienos: gipsas ir anhidritas užima ~ 7 mln. km., akmens druska ~ 4 mln. km. Karbonatines uolienas tirpdo vanduo, kuriame yra ištirpusio anglies dioksido. Žemės paviršiuje, kur vyksta karstinis procesas, susidaro savotiškos karstinio reljefo formos: karstinės karės, arba karstinės gremžės, karstinės dubės, karstinės įgriuvos, karstinės poljės, karstiniai šuliniai, šachtos. Daugeliui jų svarbiausia sąlyga yra uolienų plyšiai. Kritulių vanduo platina ir gilina plyšius ir formuoja kares (kelių ar keliolikos metrų ilgio griovelius), perskirtas karstinių keterų.Paviršiaus vanduo plyšiais patenka į uolienų masyvo vidų: ten vyksta intensyvi vandens cirkuliacija, tirpsta uolienos, susidaro tuštumų. Plečiantis karėms ar įgriuvus požeminę tuštumą dengiančiam skliautui, paviršiuje susidaro įvairaus pavidalo (piltuviškos, kūgiškos, katiliškos, dubeniškos) įgriuvos, dubės: šios karstinio reljefo formos dar vadinamos tarptautiniu terminu – dolina. Susijungus daugeliui dubių ir įgriuvų, susidaro poljės – platūs duburiai stačiais šlaitais, plokščiu dugnu, kuriuo kartais teka upės. Karstinėse srityse paviršinių vandenų tinklas labai menkas: upės dažnai prasmenga plyšiuose ir teka po žeme, o toliau vėl prasimuša į paviršių. Anga, kurioje išnyksta upė, vadinama karstiniu ponoru. Karstiniai vandenys prasiveržia į paviršių dažniausiai tos srities žemiausiose vietose, sudarydami gausias versmes. Požeminiai vandenys storuose klinčių kloduose ištirpina didžiules tuštumas, keliasdešimties kilometrų ilgio karstinius urvus (grotas). Urvuose susidaro kabančių aragonitinių varveklių karstinių stalaktitų ir iš apačios augančių aragonitinių kūgių karstinių stalagmitų: jiems susijungus, susidaro kolonos.Gipsiniai ar druskiniai urvai stalaktitų ar stalagmitų neturi. Urvais kartais teka požeminės upės, pasitaiko požeminių ežerų.
Intensyviausi karstiniai reiškiniai vyksta karšto ir drėgno klimato srityse.
Karstiniai reiškiniai – smegduobės ir laipsniški grunto suslūgimai – būna viršutinio devono Tatulos svitos paplitimo plotuose. Tatulos svita nevienalytė, 15-45 m storio, sudėta iš ritmiškai susisluoksniavusių lagūninių uolienų; ploniausia (15-20...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!