Australijos gamta

Australija – žemynas pietų pusrutulyje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Plotas 7,6 mln. km2 . Didžiausias ilgis 4100 km, didžiausias plotis 3200 km. Tolimiausi Australijos taškai: šiaurėje – Jorko kušulys, pietuose – Pietryčių kyšulys, rytuose Bairono kyšulys, vakaruose – Styp Pointo kyšulys. Kranto linijos ilgis apie 18 000 km. Žemyno šiaurėje yra Jorko ir Arnhemlendo pusiasaliai. Tarp jų – Karpenterijos įlanka. Nuo Malajų salų žemyną skiria Arafūros ir Timoro jūros. Rytinį žemyno krantą skalauja ramiojo vandenyno Koralų ir Tasmano jūros. Koralų jūra sekli; joje išilgai Australijos kranto apie 2300 km tęsiasi koralų statinys – Didysis Barjerinis rifas. Nuo žemyno jį skiria 50 –100 km pločio lagūna. Tasmano jūra gili, pakrantėje daug gilių, nedidelių įlankų. Pietuose – Didžioji Australijos, Spenserio, Sent Vinsento ir Port Filipo įlankos (Indijos vandenyne). Didžiausia sala – Tasmanija. Nuo žemyno ją skiria 224 km pločio Baso sąsiauris.
Australija – didelė, centre įdubusi plynaukštė. Vidutinis paviršiaus aukštis 350 m. Plotai, iškilę mažiau kaip 200 m, užima 36% visos teritorijos, 200 – 2000 m - 63,2%, daugiau kaip 2000 m – 0,8%. Kalnai užima tik 5% žemyno paviršiaus. Didysis Vandenskyros kalnagūbris žemyno rytiniame krante – Vidutinio aukščio, plokščiomis viršūnėmis kalnai. Pietuose jie aukštesni, giliai suskaidyti upių slėnių (Mėlynieji kalnai ir Australijos Alpės). Čia yra aukščiausia Australijos viršūnė – Kosciuškos kalnas (2230 m). Žemyno centrą užima apie 1000 km pločio Centrinė žemuma. Prie Ero ežero yra giliausia depresija (-12 m). Žemumos pietvakariuose iškilę Flinderso ir Maunt Lofčio kalnagūbriai. Likusioje žemyno dalyje plyti Vakarinė Australijos plynaukštė. Jos rytuose iškilę Masgreivo ir Makdonelio kalnai; šiaurėje – Kimberlio plynaukštė; vakaruose – Hamerslio kalnagūbris; pietvakariuose – Darlingo kalnagūbris. Įdubusiame plynaukštės centre plyti Didžioji Smėlio ir Didžioji Viktorijos dykumos, kurių smėlingas gruntas supustytas į kopas. Tarp jų yra akmeninga Gibsono dykuma.
Australiją beveik per vidurį kerta p. atogrąža; žemyno šiaurė yra subekvatorinio, vidurys – tropinio, pietūs –...

Daugiau informacijos...