Povandeninio pasaulio draugai

Nesiliaudama nei akimirkai vandenyne vyksta kova už gyvybę už galimybę egzistuoti. Vienos gyvūnų rūšys žūna tam, kad kitos galėtų egzistuoti, klestėti. Tačiau šiame nesibaigiančiame judėjime yra gyvūnų, kurios tarpusavyje riša draugiški santykiai.
Jaunas amerikiečių biologas Konradas Limbo, pasinėręs po vandeniu prie pietinių Kalifornijos krantų, pastebėjo nedidelę auksinės spalvos žuvelę (Oxyjulis californica), vietinių žvejų praminta „sinjoritos“ vardu. Aplink ją buvo susispietęs kitų žuvų būrelis. Priplaukės arčiau K. Limbo nustebęs pamatė, kad „sinjorita“ renka nuo susirinkusių žuvų odos ir žvynų parazitus (parazitinius vėžiagyvius). Pabaidyta „sinjorita“ nuplaukė už povandeninės uolos briaunos, o jos pacientai nusivijo savo geradarę, stengdamiesi ją sulaikyti.
Galapagų salų tyrinėtojas I. Eibl.-Eibefeldas stebėjo kaip dvi lūpažuvės valė nuo parazitų didžiulį ešerį iš Evoplites genties. Šios ir nedidelės žuvelės drąsiai įplaukia į pražiotus plėšrūno nasrus ir ten ramiai sau švarina. Kai ešeriui ši procedūra nusibosta jis truputį susičiaupia, duodamas signalą baigti darbą. Plėšriosios žuvys neliečia sanitarų. K. Limbo ištyrinėjęs šimtus plėšriųjų žuvų skrandžių, nei viename nerado sanitarų, nors nekartą matė juos bevalant įvairių plėšrūnų nasrus tame tarpe net baisioms murenos.
Lyginant skirtingų rūšių sanitarus, stebina jų spalvų panašumas. Imituodamos panašias spalvas, kai kurios beginklės žuvys pasinaudoja sanitaro neliečiamumo reputacija, kad galėtų išsaugoti gyvybę. Aspidontus taeniatus šią reputaciją panaudoja plėšikavimo tikslais.
Mintėti pavyzdžiai ne vieninteliai. Valymas yra pastovus ir svarbus veiklos požymis, vykstantis visame povandeniniame pasaulyje. Ne mažiau kaip 26 rūšys žuvų, 6 rūšys krevečių, 1 rūšis kirmėlių ir viena rūšis krabų išvaduoja savo pacientus nuo kankinančių parazitų.
Draugiški ryšiai sieja Indijos ir Ramiojo vandenyno koraliniuose rifuose gyvenantį amfiprioną (Amphiprion percula) su aktinija-duobagyvių atstovu. Amfiprionai laikosi poromis – patinas ir patelė. Gelbėdamasi nuo priešų porelė neria į nuodingų aktinijos čiuptuvų tankmę. Minutei iškišus galvą aktinija visada apsidairo ar praėjo, ar nepraėjo pavojus, ir vėl slepiasi. Suaugę amfopropnai išdrįsta pasitraukti į šalį nuo aktinijos tik keletą metrų, o jaunikliai vos keliolika centimetrų. Kodėl aktinijos čiuptuvų dilgiosios ląstelės, nešančios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!