Pasaulio gamtinių išteklių klasifikacija

1.
2.
3.
ENERGETINIAI IŠTEKLIAI
5
4.
DIRVOŽEMIO IŠTEKLIAI
6
5.
VANDENS IŠTEKLIAI
7
6.
BIOTOS IŠTEKLIAI
8
7.
GAMTINIAI REKREACINIAI IŠTEKLIAI
9
8.
KIETOSIOS NAUDINGOSIOS IŠKASENOS
9
MINERALINIAI IŠTEKLIAI
Gamtos ištekliai – tokie gamtos elementai, be kurių visuomenė negalėtų egzistuoti. Tai saulės, vėjo, vandens energija, dirvos, augalai, gyvūnai, mineralinės žaliavos, vanduo, oras ir kt.
Pagal pobūdį mineraliniai ištekliai yra skirstomi:
1. išsenkantys ir atsinaujinantys (šiai grupei priklauso augalija, gyvūnija, dirbama žemė);
2. išsenkantys ir neatsinaujinantys (naudingosios iškasenos);
3. neišsenkantys (saulės, vėjo, vandens energija).
Šalies ekonominis potencialas, jos gamybinių jėgų išsivystymas priklauso nuo žaliavų bazės. Šalyje gyvenama ir dirbama lengviau, jeigu joje yra reikalingų naudingųjų iškasenų.
Viena iš naudingųjų iškasenų yra rūda – tai mineralų ir cheminių elementų, iš kurių galima gauti naudingus komponentus, sankaupos uolienose. Rūdų sankaupos vadinamos telkiniais.
Naudingųjų iškasenų telkiniai turi atitikti šias sąlygas:
1. turėti dideles atsargas reikalingų cheminių elementų ar mineralų;
2. turėtų būti ekonomiška juos eksploatuoti;
Visų iškasenų telkiniai skirstomi į rūdinius (metalų) ir nerūdinius (ne metalų). Nerūdiniuose telkiniuose randama asbesto, druskos, smėlio, skaldos ir kt. iškasenų.
Atskirai grupei priskiriamos degalų iškasenos (durpės, nafta, dujos) ir mineraliniai (gydomieji) vandenys.
Daugiausia iškasenų yra nuosėdinėse uolienose. Tai smėlis, molis, kalkės. Daugelis mineralinių druskų, CaSO4, gipsas (CaSO4ּ2H2O), NaCl, soda (Na2CO3ּ10H2O) ir kt. susidaro druskiniuose ežeruose, įlankose ir kt. Nuosėdinėms kalnų uolienoms priskiriama geležies, magnio, fosforitų telkiniai, dujos ir akmens anglis.
Pasaulio vandenynuose apie 100ּ106 km2 okeano dugno padengta raudonuoju moliu, kuris turi 20% aliuminio, 0,2-0,5% vario, 0,7% nikelio, kobalto ir magnio.
Svarbiausio iškasenos yra nafta ir dujos, kurios taip pat yra susijusios su nuosėdinėmis uolienomis. Jos dažnai turi karbonatų – kalkių, dolomito ir smėlio.
Daugelis anglies telkinių Šiaurės pusrutulyje susidarė prieš 300-350mln. metų. Naftos telkinių amžius apytikriai yra 140 mln. metų.
Žemynuose svarbiausios yra vario, geležies, švino, magnio, nikelio, cinko rūdos.
Didelės reikšmės turi sąnašynai. Juos sudaro nuolaužų nuosėdos, susiformavusios yrant kalnų uolienoms. Tai birųs mineralai.
Svarbiausi yra upių sąnašynai. Juose yra aukso, platinos, deimantų ir kitų vertingų iškasenų telkinių. Be upių dar esti ir jūros sąnašynai.
Per žemės egzistavimo laikotarpį joje susikaupė daugybė mineralinių išteklių. Tačiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!