Konspektai
Pasaulio dirvožemiai ir jų klasifikacija
Konspektas apie dirvožemių susidarymą, klasifikavimą ir dirvožemių tipus
Dirvodara, arba dirvožemio susidarymas, – tai natūralus dirvožemio atsiradimo Žemės paviršių dengiančiose uolienose procesas, vykstantis gamtinėse ir antropogeninėse ekosistemose, ir lemiantis dirvožemio vystymąsi ir evoliuciją.
Dirvodara prasideda nuo to momento, kai kietose uolienose bei kuriuo nors būdu persiklosčiusios (aliuvinėse, ledyninėse, eolinėse, proliuvinėse) sąnašose apsigyvena gyvieji organizmai.
Pirminė dirvodaros stadija, ypač kai ji vyksta kietose magminėse, metamorfinėse ar nuosėdinėse uolienose, yra praktiškai tokia pat, kaip ir uolienų dūlėjimas, o besiformuojančio dirvožemio profilio gylis yra analogiškas dūlėjimo plutos sluoksnio (dūlo) storiui. Vėlesnėse, brandesnėse Žemės paviršiaus vystymosi stadijose šie du panašūs procesai jau pradeda skirtis vienas nuo kito tiek apimtimi, tiek trukme, nes dirvodara vyksta tik pačiame paviršiniame kietų uolienų dūlėjimo plutos sluoksnyje. Žinoma, tolimoje geologinėje praeityje, abiotiniu Žemės paviršiaus formavimosi laikotarpiu, vyko vien dūlėjimo procesai, ir Žemės paviršiuje formavosi įvairios kilmės dūlėjimo pluta, bet nebuvo dirvožemio dangos.
Dirvotyroje dūlėjimo ir dirvodaros procesų, kaip ir dūlėjimo plutos bei dirvožemio atsiskyrimas vienas nuo kito, turi principinę reikšmę. Nepaisant to, kad ir dūlėjimą, ir dirvodarą lemia tie patys veiksniai ir jie vyksta tapačiomis Žemės paviršiaus termodinaminėmis sąlygomis, vis tiek tai yra du kokybiškai skirtingi tiek pobūdžiu, tiek galutiniu rezultatu procesai. Kalnų uolienų dūlėjimo pluta – tai kalnų uolienų ardymo, jų mineralinių komponentų perdirbimo, perrūšiavimo ir persislinkimo pasekmė. Dirvožemis – toje plutoje naujai susidaręs specifinis biokosminis (tarpinis tarp negyvojo ir gyvojo kūno) gamtos darinys, nuo dūlėjimo plutos besiskiriantis ne tik sudėtimi (humusu), morfologine sandara, bet ir globalinėmis funkcijomis.
Sudūlėjusios, perneštos ir persiklosčiusios kalnų uolienos įgyja daug naujų labai svarbių dirvodarai savybių (birumą, poringumą, drėgmės, oro ir šilumos laidumą, antrinius, arba molio mineralus, turinčius mainų sorbcijos gebą bei augalų maisto medžiagų), kurių neturėjo pirminės kietos ir masyvios uolienos.
Vadinasi, jau dūlėjimo stadijoje kalnų uolienos įgauna daugelį savybių, kurios išlieka ir vėliau jose susidarančiuose dirvožemiuose. Žinoma, vykstant dirvodarai (lygiagrečiai su dūlėjimu ar jam pasibaigus), šios savybės dar labiau išryškėja.
Svarbiausias ir praktiškai vienintelis patenkančios...
Šį darbą sudaro 28776 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
- 1. DIRVODAROS TEORIJA 3
- 1.1. Dirvodaros bendroji schema 3
- 1.2. Dirvodaros energetika 3
- 1.3. Medžiagų išplovimas ir telkimasis vykstant dirvodarai 4
- 1. 4. Elementarieji dirvodaros procesai 5
- 1.5. Dirvodaros tipas 8
- 1.6. Dirvožemio susidarymo trukmė 8
- 1.7. Dirvožemių heterogenetiškumas ir poligenetiškumas 9
- 1.8. Dirvodaros biogeochemija 10
- 1.8.1. Biogeocheminiai dirvodaros aspektai 10
- 1.8.2. Mažoji biologinė ir didžioji geologinė medžiagų apykaita gamtoje 10
- 1.8.3. Sausumos žemėjimas (denudacija) 11
- 1.9. Balansinė dirvodaros koncepcija 12
- 1.9.1. Žemdirbystės poveikis biofilinių elementų balansui dirvožemyje 14
- 2. DIRVOŽEMIŲ SISTEMATIKA IR KLASIFIKAVIMAS 14
- 2.1. Dirvožemių diagnostikos principai 15
- 2.2. Dirvožemių klasifikacijų apžvalga 16
- 2.3. Pasaulio dirvožemių klasifikacijos pagrindai 18
- 2.3.1. Taksonomija ir jos vienetai 18
- 2.3.2. Nomenklatūra 19
- 2.3.3. Diagnostiniai horizontai 20
- 2.3.4. Diagnostinės savybės 23
- 2.3.5. Diagnostinės medžiagos 24
- 3. PAGRINDINĖS PASAULIO DIRVOŽEMIŲ GRUPĖS 24
- 3.1. Storo organinio sluoksnio dirvožemiai 25
- 3.2. Antropogeniniai dirvožemiai 26
- 3.2.2. Supiltžemiai (Technosols; TC) 26
- 3.3. Seklaus profilio dirvožemiai 26
- 3.3.1. Ledžemiai (Cryosols; CR) 26
- 3.3.2. Uolėtžemiai (Leptosols; LP ) 27
- 3.4. Nuolat vandens veikiami dirvožemiai 28
- 3.4.1. Verstžemiai (Vertisols; VR). 28
- 3.4.2. Salpžemiai (Fluvisols; FL). 29
- 3.4.3. Sūrožemiai (Solonetz; SN) 29
- 3.4.4. Druskožemiai (Solonchaks; SC) 30
- 3.4.5. Šlynžemiai (Gleysols; GL) 31
- 3.5. Dirvožemiai su gausiai Fe/Al cheminių junginių 32
- 3.5.1. Vulkanžemiai (Andosols; AN) 32
- 3.5.2. Jauražemiai (Podzols; PZ) 33
- 3.5.3. Plytžemiai (Plinthosols; PT) 34
- 3.5.4. Blizgažemiai (Nitisols; NT) 35
- 3.5.5. Geležaliuminžemiai (Ferralsols; FR) 35
- 3.6. Stagnuojamojo drėgnumo dirvožemiai 35
- 3.6.1. Palvažemiai (Planosols; PL) 35
- 3.6.2. Stagnuotžemiai (Stagnosols; ST) 37
- 3.7. Labai didelio humusingumo ir bazingumo dirvožemiai 37
- 3.7.1. Juodžemiai (Chernozems; CH) 38
- 3.7.2. Kaštonžemiai (Kastanozems; KS) 38
- 3.7.3. Juosvažemiai (Phaeozems; PH) 39
- 3.8. Sunkiai tirpių druskų dirvožemiai 40
- 3.8.1. Gipsažemiai (Gypsisols; GY) 40
- 3.8.2. Kietžemiai (Durisols; DU) 41
- 3.8.3. Kalciažemiai (Calcisol; CL) 41
- 3.9. Dirvožemiai, turintys molio dalelių sankaupą iliuviniame Bt horizonte 41
- 3.9.1. Balkšvažemiai (Albeluvisols; AB) 42
- 3.9.2. Aliuminžemiai (Alisols; AL) 42
- 3.9.3. Rūgštžemiai (Acrisols; AC) 43
- 3.9.4. Išplautžemiai (Luvisols; LV) 43
- 3.9.5. Geltonžemiai (Lixisols; LX) 44
- 3.10. Jauni, menkai išsivysčiusio profilio dirvožemiai 44
- 3.10.1. Durpėtžemiai (Umbrisols; UM) 45
- 3.10.2. Smėlžemiai (Arenosols; AR) 45
- 3.10.3. Rudžemiai (Cambisols; CM) 46
- 3.10.4. Pradžiažemiai (Regosols; RG) 46
- Užduotys 48
- Literatūra 48
- 4. PASAULIO DIRVOŽEMIO DANGA IR ŽEMĖS IŠTEKLIAI 48
- 4.1. BENDROJI PASAULIO DIRVOŽEMIO DANGOS SCHEMA 48
- 4.2. ŽEMYNŲ DIRVOŽEMIO DANGOS YPATUMAI 51
- 4.3. PASAULIO ŽEMĖS IŠTEKLIAI 53
- Literatūra 55
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Gamtinės geografijos konspektas
- 55 psl., (28776 ž.)
- Word failas 1 MB
- Lygis: Universitetinis
- ✅ Yra šaltiniai
Atsisiųsti šį konspektą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
