Konspektas apie dirvožemių susidarymą, klasifikavimą ir dirvožemių tipus
Dirvodara, arba dirvožemio susidarymas, – tai natūralus dirvožemio atsiradimo Žemės paviršių dengiančiose uolienose procesas, vykstantis gamtinėse ir antropogeninėse ekosistemose, ir lemiantis dirvožemio vystymąsi ir evoliuciją.
Dirvodara prasideda nuo to momento, kai kietose uolienose bei kuriuo nors būdu persiklosčiusios (aliuvinėse, ledyninėse, eolinėse, proliuvinėse) sąnašose apsigyvena gyvieji organizmai.
Pirminė dirvodaros stadija, ypač kai ji vyksta kietose magminėse, metamorfinėse ar nuosėdinėse uolienose, yra praktiškai tokia pat, kaip ir uolienų dūlėjimas, o besiformuojančio dirvožemio profilio gylis yra analogiškas dūlėjimo plutos sluoksnio (dūlo) storiui. Vėlesnėse, brandesnėse Žemės paviršiaus vystymosi stadijose šie du panašūs procesai jau pradeda skirtis vienas nuo kito tiek apimtimi, tiek trukme, nes dirvodara vyksta tik pačiame paviršiniame kietų uolienų dūlėjimo plutos sluoksnyje. Žinoma, tolimoje geologinėje praeityje, abiotiniu Žemės paviršiaus formavimosi laikotarpiu, vyko vien dūlėjimo procesai, ir Žemės paviršiuje formavosi įvairios kilmės dūlėjimo pluta, bet nebuvo dirvožemio dangos.
Dirvotyroje dūlėjimo ir dirvodaros procesų, kaip ir dūlėjimo plutos bei dirvožemio atsiskyrimas vienas nuo kito, turi principinę reikšmę. Nepaisant to, kad ir dūlėjimą, ir dirvodarą lemia tie patys veiksniai ir jie vyksta tapačiomis Žemės paviršiaus termodinaminėmis sąlygomis, vis tiek tai yra du kokybiškai skirtingi tiek pobūdžiu, tiek galutiniu rezultatu procesai. Kalnų uolienų dūlėjimo pluta – tai kalnų uolienų ardymo, jų mineralinių komponentų perdirbimo, perrūšiavimo ir persislinkimo pasekmė. Dirvožemis – toje plutoje naujai susidaręs specifinis biokosminis (tarpinis tarp negyvojo ir gyvojo kūno) gamtos darinys, nuo dūlėjimo plutos besiskiriantis ne tik sudėtimi (humusu), morfologine sandara, bet ir globalinėmis funkcijomis.
Sudūlėjusios, perneštos ir persiklosčiusios kalnų uolienos įgyja daug naujų labai svarbių dirvodarai savybių (birumą, poringumą, drėgmės, oro ir šilumos laidumą, antrinius, arba molio mineralus, turinčius mainų sorbcijos gebą bei augalų maisto medžiagų), kurių neturėjo pirminės kietos ir masyvios uolienos.
Vadinasi, jau dūlėjimo stadijoje kalnų uolienos įgauna daugelį savybių, kurios išlieka ir vėliau jose susidarančiuose dirvožemiuose. Žinoma, vykstant dirvodarai (lygiagrečiai su dūlėjimu ar jam pasibaigus), šios savybės dar labiau išryškėja.
Svarbiausias ir praktiškai vienintelis patenkančios...
Šį darbą sudaro 28776 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!