Miškų veisimas

ĮVADAS Miškas yra kompleksas vienas nuo kito priklausančių , atitinkamai subordinuotų augalijos, gyvūnijos, topoklimato ir dirvožemio elementų, susidariusių ilgalaikių sukcesinių pakitimų, kurie nulemia ryšius tarp jo komponentų ir vysto jo organizmų struktūrą. Miško reikšmė. Miško vaidmuo žmonių gyvenime buvo ir yra labai svarbus. Pirmykščiam žmogui miškas buvo pagrindinis maisto šaltinis. Čia jis medžiojo ir rinko miško gėrybes. Žmonių daugėjant, natūraliai randamo maisto ėmė trūkti. Žmonės ėmėsi žemdirbystės ir gyvulininkystės. Miškai buvo kertami ir paverčiami arimais, pievomis ir ganyklomis. Plečiant kaplinę bei lydiminę žemdirbystę miškų plotai mažėjo. Plėtojantis pramonei ypač išaugo medienos, kaip pagrindinio energijos šaltinio, poreikis. Mediena pradėta plačiai naudoti metalurgijoje, mašinų, stiklo ir kitose pramonės šakose. Dėl to medienos ištekliai sparčiai besivystančiose šalyse greitai mažėjo, ir kai kuriose šalyse miškai buvo labai nualinti. Ši medienos, kaip energijos šaltinio krizė baigėsi apie XVIII a. vidurį, kai vietoje jos buvo pradėtos naudoti akmens anglys, o vėliau ir nafta. Šiuo metu, kai medienos, kaip kuro, vaidmuo smarkiai sumažėjo, ypač padidėjo popiermalkių ir padarinės medienos poreikis statybose. Besiplečiant miestams, didėjant biosferos teršimui, vis svarbesnės tampa miškų apsauginės, sanitarinės – higieninės ir rekreacinės funkcijos. Miškai – tai mūsų planetos plaučiai. 1 ha miškų išskiria apie 10 t deguonies per metus ir sugeria tiek anglies dvideginio, kiek jo iškvepia 200 žmonių. Miškai apvalo orą nuo gyviems organizmams kenksmingų medžiagų, reguliuoja vandens nuotėkį bei sniego tirpsmą, stabdo vėjo bei dirvos eroziją, išlygina temperatūros svyravimus, skleidžia fitoncidus bei naikina kenksmingus mikroorganizmus ir kt. Todėl būtina saugoti ir plėsti miškus. Ypač jie reikalingi prie miestų bei gyvenviečių ir erozijos paveiktose žemėse. Miško savybės. Miškui yra būdingos šios savybės: • medžių tarpusavio ir kitų komponentų – krūmų, žolių bei samanų sąveika; • atskirų miško komponentų ir visos biocenozės abipusis ryšys su supančia aplinka; • nepertraukiamas natūralus miško formavimasis, savireguliacija išlaikant stabilumą; • miško gebėjimas atsikurti miškų zonoje. 1. MIŠKŲ SKIRSTYMAS GRUPĖMIS IR KATEGORIJOMIS Visi miškai atsižvelgiant į jų auginimo paskirtį bei ūkinės veiklos apribojimus skirstomi į 4 grupes. Igr. Priskiriami rezervatų bei rezervatinių apyrubių miškai. Ūkininkavimo tikslas- palikti miškus augti natūraliai. IIgr. Priskiriamos žaliosios miškų zonos, miško parkai bei kurortiniai miškai, reakreaciniai sklypai. Ekosistemų apsaugos miškai - ūkininkavimo tikslas išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas. Reakreaciniai miškai- formuoja ir saugo reakreacinę miško aplinką. IIIgr. Priklauso geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių miškai, pakelių, vandens, laukų apsauginiai želdiniai, rezervatų, parkų, taršos šaltinių apsaugos zonų miškai ir miško sėkliniai draustiniai. Tikslas- formuoti ir išsaugoti medynus, atliekančius dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos darbus. IVgr. Priklauso medynai skirti medienos eksplotacijai. Tikslas- formuoti produktyvius medynus, nenutrūkstamai tiekti medieną. 1 lentelė. Miškų skirstymas grupėmis ir kategorijomis Kaišiadorių urėdija Sklypo Nr. Medyno rūšinė sudėtis Amžius Sklypo ypatumai Miškų kategorija Miškų grupė 7 kvartalas 1 10P 70 Sklypas šalia ežero- Apsaug.želdiniai 3 2 Pelkė - - - - 3 4E3P1B2Bt 45 - Ūkiniai miškai IV 4 7P1E2E 100 - Ūkiniai miškai IV 5 5J2P3Et 70 - Ūkiniai miškai IV 6 8P1E1E 75 - Ūkiniai miškai IV 7 7P1E1E1J 100 - Ūkiniai miškai IV 8 6P2E1J1E 100 - Ūkiniai miškai IV 9 6E3J1E 100 - Ūkiniai miškai IV 10 10P 40 Sklypas šalia upės Apsauginiai želdiniai 3 11 5P2E3B 19 Sklypas šalia upės Apsauginiai želdiniai 3 12 5P2E2B1E 40 - Ūkiniai miškai IV 13 10P 40 Sklypas šalia upės Apsauginiai želdiniai III 14 8J2P 60 - Ūkiniai miškai IV 86kvartalas 1 6B3J1U 30 Sklypas šalia griovio Apsauginiai želdiniai 3 2 5B3D2U 35 - Ūkiniai miškai IV 3 4P1E3B1U1D 105 - Ūkiniai miškai IV 4 7Bt2D1U 10 - Ūkiniai miškai IV 5 7P3BUDĄJ 45 Sklypas šalia griovio Apsauginiai želdiniai III 6 10EĄB 55 Ūkiniai miškai IV 7 9P1B 55 - Kaišiadorių urėdijos 7 ir86 kvartalus dauguma sklypų yra IVgr. , kurios funkcijos nenutrūkstamai tiekti medienos produkciją. 14 sklypas 99 kvartale ir 9 sklypas 100 kvartale yra priskiriamas III gr. , nes jie yra prie upės, o kitas prie ganyklos. 2. MIŠKŲ ATKŪRIMAS IR ĮVEISIMAS 2.1. Miško sėklinės bazė Sėklas miškams veisti galima rinkti tik tuose sėkliniuose objektuose, kuriems Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras yra išdavęs leidimą ar deklaraciją. Surinktos ir paruoštos sėklos bei išauginti sodmenys miškui veisti naudojami nustatytuose sėkliniuose (gamtiniuose) rajonuose. Viename sėkliniame rajone trūkstant sėklų ar sodmenų, juos galima įvežti iš gretimo sėklinio rajono kaimyninės urėdijos. Kursiniame projekte būtina nustatyti individualiai užduočiai tinkamus sėklinius objektus vadovaujantis Lietuvos miško sėkliniu rajonavimu (2 lentelė). 2 lentelė. Sėklinių objektų parinkimas Medžio rūšis Sėklinis rajonas ir parajonis, kur gali būti renkamos sėklos Sėklinės plantacijos charakteristika kodas Sėklų kategorija Urėdija, girinkija, kvartalo ir sklypo nr. Paprastoji pušis Sūduvos ir Nemuno vidurupio 52PSP22 A-N-2 Jonavos raj.12kvartalas,15 Paprastoji eglė Sūduvos ir Nemuno vidupio 08ESP26 R Kaišiadorių, Būdos, 13 kvartalas, 20 sklypas. Paprastasis ąžuolas Dzūkų ir Sūduvos aukštumos 51ĄSP01 R Dubravos, Vaišvydavos, 66 kvartalas, 15 sklypas, Karpotasis beržas Vidupio Lietuvos žemumos 20BSP01 R Šiaulių, Lukšių, 101 kvartalas, 9 sklypas. Paprastasis uosis 7 ir 86 kvartaluose yra šios medžių rūšys: P, E, B, U ir Ą. Vadovaujantis Lietuvos miško sėkliniu rajonavimu nustačiau šių medžių rūšių tinkamus sėklinius objektus. Kaišiadorių urėdija pagal paprastąją eglę ir paprastąjį ąžuolą priskiriama Sūduvos ir Nemuno vidupio sėkliniam rajonui. Pačioje Kaišiadorių urėdijoje sėklinių plantacijų nėra, todėl pušį atsivešiu iš Jonavos urėdijos, o eglę iš Kaišiadorių urėdijos, Būdos girininkijos. Karpuotąjį beržą teks vežti net iš Šiaulių urėdijos, Lukšių girininkijos, nes tai pati artimiausia urėdija, kurioje yra beržo sėklinė plantacija. 2.2. Miško žėlimo ir želdinimo projektavimas Miškas atkuriamas tuose sklypuose, kuriuose jis anksčiau augo . Miškas įveisiamas tose žemėse, kuriose prieš tai jis neaugo. Miškas atkuriamas savaime ( miško žėlimas) ar želdinamas žmogaus. Kursiniame projekte būtina paruošti miško žėlimo bei želdinimo fondo suvestinę (3 lentelė), suprojektuoti miško atkūrimo bei įveisimo būdus ir paruošti 2 sklypų žėlimo bei želdinimo projektus. Želdavietėmis laikomi visi brandūs ir perbrendę, menkaverčiai ir žuvę medynai, kirtavietės, aikštės, pažeistos žemės. Ūkiniuose miškuose prie menkaverčių ir rekonstruotinų medynų gali būti priskirti krūmynai; minkštųjų lapuočių (D, Bt) iki 10 m. amžiaus jaunuolynai, augantys ne tikslinėse augavietėse; spygliuočių ir kietųjų lapuočių jaunuolynai (iki 20 m.) esant nepakankamam tikslinių rūšių kiekiui, visų rūšių ir amžiaus stipriai pažeisti ir išretėję medynai. Siekiant pagerinti savaiminį žėlimą, gali būti naudojamos šios pagalbinės priemonės: 1) tinkamas kirtimo būdo parinkimas 2) Palankaus kirtimo laiko nustatymas (su sėklų byrėjimu) 3) Esamo pomiškio išsaugojimas 4) Netikslinių rūšių pomiškio, trako ir žolinės augalijos naikinimas 5) Miško paklotės dalinis šalinimas (kada reikia) 6) Sėklinių ir priedangos medžių palikimas 20-40vnt/ha. (max 50vnt/ha). Priedangos medžių – 250vnt/ha. 7) Paviršinio vandens nuleidimas (tik esant reikalui). 8) Dalinis dirvos paviršiaus purenimas (prieš sėklų išbirėjimą). 3. lentelė. Miško žėlimo ir želdinimo fondo suvestinė Sklypo Nr. Želvietės ar želdavietės kategorija Motininio medyno rūšinė sudėtis, amžius, skalsumas, augavietė Pomiškio kiekis vnt/ha Numatomas miškų atkūrimo ar įveisimo būdas: žėlimas ar želdinimas Tikslinės formuojamo medyno medžių rūšys Miško žėlimą skatinančios priemonės Esamas medyne Būtinas miško žėlimui 7.14 Būsima kirtavietėkirtavietė 8J2P; 60; 0,6; Ucl - - Želimas J; B Juodalksnio kirtimo laiko parinkimas 86.3 Būsima kirtavietė 4Ą2B1D2L1P; 0,6; Ndp - - Želdinimas Ą; E; M - Miško atkūrimo ar įveisimo būdas parenkamas vadovaujantis Lietuvos miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais bei normatyvais. Želdavietes palikus žėlimui, gali būti taikomos miško žėlimą skatinančios priemonės: kirtimo laiko, rūšies ir būdo parinkimas, žolinės dangos ir trako šalinimas, dirvos purenimas, sausinimas, tręšimas, kalkinimas, sėklinių medžių (~ 50vnt./ha) palikimas. Miško atkūrimo ir įveisimo svarbiausias dokumentas yra miško želdinimo ir žėlimo projektas. Kursiniame projekte paruošiamas 1 miško žėlimo ir 1 miško želdinimo projektas. 2.3 Miško žėlimo projektavimas Miškas atkuriamas tuose sklypuose, kuriuose augo. Miškas atkuriamas savaime ( miško žėlimas). Miško žėlimo projektą atlikau kvartalo Nr. 7, sklypo Nr. 14, šio sklypo medynas yra subrendęs. 60 m juodalksnynas. Jis priklauso Kaišiadorių urėdijai, Bruknių girininkijai. Šio sklypo bendras plotas – 0,5ha.. Priskiriamas IV miškų grupei. 2005 vykdymo metai. Žėlimo projektas bus atliekamas pavasarį, miškas bus atkuriamas remiantis žėlimo metodu, bus įveistas žėliniais. Mišku apaugęs plotas būtų kirtavietė. Remiantis pateiktais duomenimis buvusio medyno sudėtį sudaro 8J2P, šio medyno skalsumas – 0,6, medyno nukirtimo metai 2005, reljefas - lyguma, augavietė Ucl. Ateityje laukiama tikslinė medyno sudėtis: 5J5P. Projektuojant miško žėlimo projektą visada atsižvelgiame į atžėlimą skatinančias priemones, juodalksnį kirsiu žiemą taip suaktyvinsiu žėlimą. Taikysiu pagrindinį plyną kirtimo būdą, kadangi U augavietė. Kirtimą vykdysiu pavasarį. Sėklinių medžių paliksiu 30 vnt./ha. Kadangi šiame sklype l tankus trakas, kuris maišys savaiminiui atžėlimui, todėl jį šalinsiu. Prieš sėklai išbyrant nuimsiu paklot, vykdysiu sausinimą.. 2.4 Miško želdinimo projektavimas Miško želdinimo projektą atliksiu sklype nr. 3, kurio kvartalas nr.86. Čia auga brandus ąžuolynas, kadangi sėklinių objektų jis neturi, tai bus atvežama iš greta esančių rajonų. Šio sklypo bendras plotas 0,9 ha ir priskiriamas IV miškų grupei. Vykdymo metai 2005. Želdinimą vykdysiu pavasarį, metodas – sodinimas. Mišką įveisiu želdiniais. Sklype esantis medynas būsima kirtavietė, buvusi šio medyno sudėtis: 4Ą2B1D2L1P, skalsumas 0,6. medyno nukirtimo metai 2005, reljefas - lygus. Vyraujanti augavietė Ndp. Ateityje laukiama tikslinė medyno sudėtis : 6Ą4L. Norėdami užauginti mišką visada įvertiname sąlygas leidžiančias pasirinkti tinkamą dirvos ruošimo būdą, parinkti tinkamą želdinių sudėtį. Parenkame mišrinimo schemas, tinkamą sodmenų skaičių, taip pat numatome želdinių apsaugos priemones. Kadangi tai kirtavietė reiks pašalinti kelmus ,išnešti akmenis. Dirvą ruošiu juostomis. Želdinius sodinsiu rankiniu būdu. Ateityje projektuojama rūšinė sudėtis bus 6Ą4L. Juos sodinsiu eilėmis ir eilėse. Atstumas tarp eilių bus 2 m, o eilėse tarp sodinukų 1m atstumu. Į 1 ha sodinsiu 4500 sodinukų, iš jų L 1800, Ą2700 . Ąžuolo sėklas parsivešiu iš Dubravos urėdijos, Ąžuolo sodinukai bus 7 metų, uždaros šaknų sistemos. Želdinių apsaugai naudosiu individualią apsaugą, repelentus. Šiam sklypui projektuosiu mineralizuotą juostą, kuri bus tik toj vietoj kur eina kvartalinė juosta. 3. APSAUGINIŲ MIŠKO ŽELDINIŲ PROJEKTAVIMAS 3.1 Vandens telkinių apsauginių želdinių projektavimas Vandens telkinių apsauginiai želdiniai sulaiko paviršinį vandens nuotėkį ir jo nešamas medžiagas , apsaugo vandens telkinius nuo uždumblėsimo, racionaliai paskirstyto sniegą, sumažina vėjo greitį, sudaro palankias mikroklimato sąlygas ir vandens režimą aplinkiniams laukams ir viršutiniai ariamajai šlaito daliai, sumažina vandens garinimą iš upių, paįvairina landšaftą. Apželdinimui skirtos pakelių apsauginės zonos .Jų tikslas –kelių natūralizavimas kraštovaizdyje, kelio įrenginių stiprinimas, sanitarinių, higieninių sąlygų vykdymas, pagerina estetines savybes, sudaro sąlygas poilsiui, vykdo ir aplinkinių laukų apsaugines funkcijas.7 kvartale yra krašto keliai, jų apsauginės zonos yra apie 50m.Želdinsiu masyvais lazdynais ir liepomis.Dirva bus ruošiama ištisai, sodmenys stambesni.. 3.2 Apsauginių miško želdinių būklės vertinimas Darbe apibūdinamas atskirų medynų gebėjimas vykdyti apsaugines funkcijas. Vadovaujantis miško želdinių apsauginio vaidmens vertinimo metodika, medyno būklės balą sudaro visų gautų įvertinimų (balų) suma. Skiriamos keturios būklės kategorijos: I - >60 balų, medynai puikiai atliekantys apsaugines funkcijas; II- 50-59 balai, medynai gerai atliekantys apsaugines funkcijas; III- 40-49 balai, medynai vidutiniškai atliekantys apsaugines funkcijas; IV - 0,7. Jei pomiškio nėra, tai kirtimas beprasmis. Atvejiniai kirtimais kertami medynai, kuriuose tikslinių rūšių pomiškis viršija normatyvinius dydžius. Esant nepakankamai tikslinių rūšių pomiškio kiekiui, medynai kertami atvejiniai kirtimais šiais atvejais: 1. 0,7 ir didesnio skalsumo beržynai ir baltalksnynai, augantys N ir L hidrotope ir susidedantys iš 4 ir daugiau dalių P, E, Ą, U.; 2. 0,6 ir didesnio skalsumo P, E, Ą, U medynai, susidedantys iš 2 -5 dalių Bt ar D ir augantys Nc, Lc, Nd, Nf, Ld, Lf augavietėse; 3. 0,6 ir didesnio skalsumo gryni ir mišrūs ąžuolynai, augantys Nc, Nd, Nf, Ld ir Lf augavietėse. Atrankiniai – vykdomi tada kai iš brandaus medyno iškertami tam tikrų parametrų medžiai. Atrankiniai kirtimai taikytini II grupės miškuose, vienu kartu iškertant 20 - 25% tūrio ir kirtimus kartojant kas 7 – 15 metų. Biologinei bei kraštovaizdžio įvairovei sukurti būtina vadovautis šiomis nuostatomis: 1. Kirtimo metu išsaugoti savaiminio žėlimo galimybes; 2. Biržių ribas tapatinti su sklypo ribomis; 3. Palikti kertamose biržėse stuobrius, uoksinius, drevėtus medžius, stambius P, Ą, U , kitų kietųjų lapuočių. 4. Palikti atsparių vėjavartai medžių grupes retų augalų radimvietėse, tai yra prie šaltinių, upelių bei kitose estetiniu požiūriu vertingose vietose; 5. Palikti pavienius medžius: obelis, kriaušes, trešnes; 6. Visi pagrindiniai kirtimai apie retų paukščių lizdavietes draudžiami 50 – 200 metrų spinduliu, o kiti kirtimai draudžiami nuo 04 01 iki 09 01. 200 metru spinduliu apie lizdavietes – erelio žuvininko, juodojo gandro, didžiojo apuoko. Iš taksoraščio išrinkau visus brandžius ir perbrendusius medynus. Šiuos medynus surašiau į pagrindinių kirtimų žinialapį ( 5 lentelė). Remiantis taksoraštyje esama informacija, parinkau kirtimų rūšis: plynas ar neplynas kirtimas. 5 lentelė. Pagrindinių kirtimų žinialapis Sklypo Nr. Kirtimų eiliškumas Medyno charakteristika Pomiškio charakteristika Projektuojamo kirtimo rūšis ir būdas Rūšinė sudėtis Augavietė Amžius, m Skalsumas Tūris sklype m3 Rūšinė sudėtis Amžius Skaičius tūkst.. vnt /ha Plyni kirtimai Neplyni kirtimai Biržės plotas ha Biržės plotis m Atvejiniai Atrankiniai Kirtimo intensyvumas Iškertamas tūris sklype m3/ha 86 kvartalas 1 2 6B Ld 60 0.9 1952 10U 15 6000 - - 2 - 50 3 4 4Ą Nd 140 0.6 216 - - - - - 2 - 50 4 3 10B Ld 60 0.7 676 10U 15 3000 2.6 - - - 100 10 5 10B Nc 60 0.6 315 - - - 1.5 - - - 100 12 1 10B Nd 60 1.0 280 - - - 0.8 - - - 100 16 6 6B Nd 60 0.5 380 - - - - - 2 - 50 7 kvartalas 4 1 7P Nc 100 0,7 62 - - - 4.0 - - - 100 5 6 5J Ud 70 0,4 2 - - - 0.4 - - - 100 7 7 7P Nc 100 0.4 4 - - - 1.5 - - - 100 8 2 6P Nc 100 0,7 39 - - - 2.5 - - - 100 9 4 6E Ud 100 0,5 13 - - - 1.1 - - - 100 14 5 8J Uc 60 0,6 4 - - - 0.5 - - - 100 21 3 9P Nb 110 0,7 12 - - - 0.7 - - - 100 7 kvartale, nutariau vykdyti pagrindinius plynus kirtimus, nes daugiausia vyrauja pušynai ir nėra pomiškio. 86 kvartale beržyną su uosių pomiškiu rekomenduotina kirsti plynai; 3 sklypą ąžuolyną kirsiu atvejiniais 2 atvejais; beržyną su polajiniais želdiniais taikomi atvejiniai kirtimai. 4.2 Ugdymo kirtimai Ugdymo kirtimai – vykdomi nebrandžiame amžiuje. Tikslas: suformuoti medyno rūšinę sudėtį. Ugdomieji kirtimai priklausomai nuo jais siekiamų tikslų, kuriuos apsprendžia medynų amžius, skirstomi į šviesinimus ir valymus, retinimus ir einamuosius kirtimus. Šviesinami jaunuolynai iki 10m. amžiaus. Grynuose jaunuolynuose, iškertant blogiausius medelius, mažinamas per daug didelis jų tankumas ir sudaromos geresnės sąlygos likusių medelių lajoms ir stiebams normaliai vystytis. Valymai atliekami jaunuolynuose nuo 11 iki 20m. amžiaus. Jais formuojama jaunuolynų rūšinė sudėtis, ardiškumas bei mažinamas per daug didelis jaunuolynų tankumas. Retinami nuo 21 iki 40m. amžiaus spygliuočių ir kietųjų lapuočių ir nuo 21 iki 30m. amžiaus minkštųjų lapuočių medžių rūšių medynai. Retinamieji kirtimai atliekami tam, kad sudarytume optimalias augimo sąlygas geros stiebo formos medžiams augti. Einamieji kirtimai atliekami vyresnio amžiaus medynuose ir jie baigiami maždaug 5-10 metų iki medynų brandos amžiaus. Einamieji kirtimai atliekami nuo 41m. amžiaus spygliuočių ir kietųjų lapuočių ir nuo 31m. amžiaus minkštųjų lapuočių medžių rūšių medynuose. Einamųjų kirtimų tikslas jog medynas gebėtų vykdyti apsaugines funkcijas, o IV klasės medynai suformuotų maksimalų tūrį. Ugdomiems kirtimams būdingi du pagrindiniai ypatumai: kirtimų intensyvumas ir kirtimų kartojimo laikas. Retinamieji ir einamieji kirtimai kartojami kas 10 metų, o šviesinimai ir valymai esant reikalui. Pagrindinis kriterijus atrenkant medynus ugdymui projekte ir miškotvarkos darbų metu yra skalsumas. Projekte tie medynai kurių skalsumas priklausomai nuo medynų rūšinės sudėties ir ugdymo kirtimų rūšies yra lygus ar didesnis nei nurodytas normatyvuose, įrašomi į ugdytinų medynų sąrašą (6 lentelė). 6 lentelė. Ugdymo kirtimo žinialapis Ugdymo kirtimų rūšis Sklypo Nr. Sklypo plotas ha Medyno charakteristika Projektuojamas iškirsti medienos tūris Kirtimų eilės Nr. Kirtimų kartojimo periodas metais Tikslinė brandos amžiaus medyno sudėtis Kilmė Amžius Skalsumas Augavietė Tūris sklype m3 m3 % 7 kvartalas Ugdomieji 11 3.8 Savaiminė 14 0,8 Nb 9 2 22 7 Po 5 metų 6P3E1B Ugdomieji 12 8.1 Savaiminė 19 0,8 Nc 37 12 32 1 Po 5 metų 6P2E2B Retinimai 13 1.5 Savaiminė 40 0,8 Nb 15 2 14 6 po10 metų 10P Einamieji 16 0.6 Savaiminė 50 0,8 Nb 7 0.5 7 5 po10 metų 9P1E Einamieji 17 1.5 K 60 0,9 Nb 20 0.5 2.5 3 po10 metų 6P3E1B Einamieji 19 1.3 K 50 0,8 Nb 15 1 7 4 po10 metų 9P1E Einamieji 23 1,1 K 50 0,9 Lc 16 4 25 2 po10 metų 4E2P4B 86 kvartalas Einamieji 6 4,9 K 55 0,8 Nc 225 28 12.4 1 po10 metų 9E1Ą Einamieji 7 1,2 K 55 0,8 Nc 1558 98 6 2 Po 5 metų 8P2B Einamieji 8 3,1 K 55 0.8 Nc 912 57 6 3 po10 metų 10P Einamieji 11 34,6 K 55 0,8 Nc 384 24 6 4 po10 metų 6P4E Retinimai 18 Savaiminė 35 0.8 Ld 228 43 19 5 po 10metų 8B2L Retinimai 19 Savaiminė 35 0.8 Ld 114 28 25 6 po10metų 4B3D3L Projektuojamas iškirsti medienos tūris ( Mišk.) ir kirtimo intensyvumas ( I ) buvo apskaičiuotas remiantis šiomis formulėmis: Mišk= M dab .- ( M dab. • S po – kirt ) / S dab. I = M išk. / M dab • 100% čia S po kirt. – medyno skalsumas po kirtimo; S dab. – medyno dabartinis skalsumas; M – medyno tūris m3; Kvartalo Nr. 7, ( 16, 17, 19, 23 sklypuose) bus atlikti einamieji kirtimai, kadangi medyno amžius yra >41 metų ir 5m3/ha sausuolių). visuose PROFILAKTINĖS PRIEMONĖS 3. Šaknis graužiančių kenkėjų skaičiaus įvertinimas spygliuočių kirtavietėse - 4. P,E,Ą,U jaunuolynų apsauga nuo laukinių gyvūnų 99(5) 5. Vabzdžiagaudžių medžių paruošimas 7kvart.4,5,7-9,14,21sklyp. 6. Skruzdėlynų apsauga ir gausinimas visuose 7. Vabzdžialesių paukščių gausinimas visuose NAIKINAMOSIOS SANITARINĖS PRIEMONĖS 8. Pagamintos medienos laikymo sąlygų įgyvendinimas 7kvart.4,5,7-9,14,21 86kvart.1,3,4,l0,12,16 9. Medienos atliekų sutvarkymas kirtavietėse 7kvart.4,5,7-9,14,21 86kvart.1,3,4,10,12,16 Nustatydamas miško sanitarines apsaugos priemones, nutariau visuose sklypuose vykdyti skruzdėlynų apsaugą. Jeigu sausuolių bus daugiau nei 5m3, tada taikysiu savalaikius sanitariniuos – atrankiniuos kirtimus. Planuoju vykdyti medžių apsaugą nuo laukinių gyvūnų. Galima kelti i medžius inkilus ir taip gausinti vabzdžialesių paukščių kiekį. Plynuosiuose kirtimuose jeigu kirsiu egle nuo balandžio 20 iki rugsėjo pirmos, o pušį nuo balandžio 1 iki rugsėjo 1 dienos, tai medieną turėsiu išvežti per 10 dienų ir nearčiau nei 3km nuo kirtavietės. Kirtimo liekanas šalinsiu visuose pagrindiniuose kirtimuose, jei skersmuo didesnis nei 8cm, o ilgis >1metras, tokių liekanų kirtavietėje negalima palikti. 6. ŪKINIŲ PRIEMONIŲ PROJEKTAVIMAS PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE Privačiuose valdose miškai tvarkomi vadovaujantis visais valstybiniais miškams būtinais teisiniais aktais ir normatyvais bei privačių miškų tvarkymo nuostatais. visiems miškams būtinas „Miškotvarkos projektas“. Neturint „Miškotvarkos projekto“ pagrindiniai kirtimai brandžiuose medynuose draudžiami išskyrus šiuos atvejus: 1) kaip III – IV grupės miškuose kertami gryni baltalksnio, drebulės ir gluosnio medynai. 2) Kaip mišriuose III – IV grupės miškuose kertami baltalksnio, drebulės ir gluosnio medynai nepriklausomai nuo jų amžiaus. 3) Kaip vykdomi plynieji sanitariniai kirtimai. 4) Kai miško savininkai nuosavos statybos darbams gali kirsti pribręstančius medynus, tačiau turi turėti patvirtintą statybos projektą. Šiuo atveju pušies ir uosio minimali amžiaus riba 81metai, eglės – 61m, beržo ir juodalksnio – 51metai, tačiau plyno kirtimo biržės plotas turi būti

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!