Jūrų bangos ir jų ardomoji veikla

Vandenynai ir jūros nuo savo paviršiaus iki pat gelmių niekada nebūna ramūs.Vanduo dėl daugelio priežasčių visą laiką juda. Ir šis vandens judėjimas būna įvairus.
Jūros artumas visada esti atpažįstamas pagal tą būdingą ošimą, kurį sukelia paplūdimyje arba ties pakrantės uolomis dūžtančios bangos. Ramiu oru šis ošimas kartojasi taisyklingais intervalais, o audringomis dienomis – tai nesiliaująs šniokštimas, girdimas jau iš toli.
Jūros krantai yra labai įvairūs: vienur kranto linija yra lygi, kitur suskaidyta didelių ar mažų įlankų. Vienur driekiasi platūs smėlėti paplūdimiai, kitur - statūs skardžiai. Dėl ko jūros krantai esti tokie nevienodi, lemia įvairios priežastys.
Jūros krantas yra siaura sausumos ir vandens sąlyčio bei sąveikos zona. Jo raida priklauso nuo sausumoje, atmosferoje ir jūroje vykstančių procesų bei žmogaus veiklos. Krantai yra sudėtingiausia ir greičiausiai kintanti reljefo forma bei ekosistema.
DĖSTOMOJI DALIS
Jūros krantą nuolat keičia bangų mūša. Daug metų plakdamos, jos sukuria įspūdingų darinių.
Bangos – paviršinio vandens sluoksnio svyruojamieji judesiai. Jos dažniausiai susidaro dėl to, kad virš jūros pučiantis vėjas perduoda jos paviršiui savo energiją. Stiprėjant vėjui, didėja oro trintis į vandens paviršių, šis labiau išjudinamas, dėl to bangos ilgėja ir aukštėja.
Bangos kartais kyla jūrų gelmėse, tarp priešingos krypties srovių, bet vis tik tipiškiausios ir dažniausios yra vėjinės bangos, kurių bangavimo mastą lemia vėjo greitis. Atvira jūra, ties kuria pučia vėjas, vadinama bangų įsibėgėjimo plotu. Vėjo keliamos bangos netaisyklingos, tačiau, išplitusios už įsibėgėjimo ploto ribų, jos darosi taisyklingesnė, tampa siūba, kuri pasklinda labai toli. Jei vėjas nurimęs, bet jūra dar banguoja ir nėra srovių, tai bet kokį jūroje plūduriuojantį objektą bangos kilnoja aukštyn, žemyn beveik vienoje vietoje.
Bangų energija priklauso nuo trijų veiksnių: vėjo greičio, pūtimo trukmės ir įsibangavimo ilgio. Bangavimas - cikliškas svyravimas: keliauja tik bangų forma, o vandens dalelės juda mažu apskritimu, praktiškai lieka vietoje. Įsibangavimo ilgis, tai atstumas tarp akvatorijos, kurioje vėjas kelia bangas, kraštinių taškų vėjo pūtimo kryptimi. Kuo didesnis šis ilgis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!