Birštono kurortas

Birštonas – reto grožio kurortas, esantis tarp Mažųjų Nemuno kilpų, žinomas puikiais mineraliniais vandenimis ir gydomaisiais purvais. Birštonas buvo ne tik sanatorinio gydymo kurortas, bet ir gausiai lankomas turistų miestas. Šiame mieste veikusi turistinė bazė buvo viena populiariausių Sąjungos mastu. Todėl, nutrūkus turistų srautui iš Rytų, bei itin sumažėjus klientų skaičiui sanatorijose, miestas susidūrė su didelėmis ekonominėmis ir socialinėmis problemomis.
Birštonas – balneologinis ir purvo terapijos kurortas, išsidėstęs pietinėje Lietuvos dalyje, regioninio parko centre, tarp didžiųjų Nemuno kilpų.
Tarpukario metais Birštonas tapo reprezetanciniu šalies kurortu. Po II pasaulinio karo kurortas išsiplėtė, buvo paruoštas kraštovaizdžio tvarkymo projektas. Sovietmečiu į Birštoną sveikatos pasisemti atvažiuodavo iš tolimiausių Sąjungos kampelių. Vasarą vienu metu čia ilsėdavosi 3-4 tūkst. žmonių.
Po Nepriklausomybės atkūrimo buvęs sąjunginės reikšmės kurortas neteko didelės dalies klientų iš Rytų. Šio srauto sumažėjimui didelės įtakos turėjo tarpvalstybinė politika ir sienų pervažiavimo barjerai. Miestas neišvengė visus Respublikos kurortus (ir ne tik juos) apėmusių problemų: kažkada garsėjusi turistinė bazė privatizuota, bet neveikia, sanatorijos dirba nepakankamu pajėgumu.
Kurorte kasmet gydosi apie 15 tūkst. žmonių, nors miestas gali aptarnauti iki 150 tūkst. turistų.
Materialinės investicijos
Vienas iš pagrindinių rodiklių, apibūdinančių kurortų materialinės bazės plėtimą bei atnaujinimą, – materialinių investicijų dydis. Daugiausiai materialinių investicijų 1997-2000m. buvo Palangoje – vidutiniškai 8801 Lt/ 1 gyventojui kasmet Nedaug nuo Palangos per šiuos tris metus atsiliko Neringa – 7946 Lt/1 gyventojui kasmet. Šių dviejų miestų materialinės investicijos viršijo (Palangos – 5,2, Neringos – 4,7 karto) bendrą Lietuvos materialinių investicijų vienam gyventojui vidurkį, kuris šiuo laikotarpiu vidutiniškai sudarė 1702 Lt kasmet. Bištone vienam gyventojui tenkanti materialinių investicijų dalis 1997-2000 m. buvo mažesnė nei Lietuvoje ir vidutiniškai sudarė 1515 Lt kasmet.
Nedarbo lygis
Nedarbo lygis Lietuvos kurortuose 2001 01 01
Siekiant sumažinti nedarbo lygį, tikslinga skatinti naujų darbo vietų kūrimą: remiant naujų įmonių kūrimą, naudojantis verslo inkubatoriais. Taip pat didelis dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimo profesiniam mokymui, orientuotam į toje vietovėje konkrečiu laikotarpiu...

Daugiau informacijos...