Nuošliaužos

1. Nuošliaužų susidarymo priežastys
Šlaito pastovumas priklauso nuo tų sąlygų, kuriose yra pats šlaitas. Drėkinamos lietaus, sniego, ūkinių ir požeminių vandenų uolienos pasidaro ne tokios tvirtos. Prisigėrę vandens, molio gruntai išbrinksta ir pasidaro takūs arba plastingi. Prisigėręs vandens gruntas darosi sunkesnis, dėl to padidėja šlaito svoris. Priežastys, kurios sukelia nuošliaužas, skirstomos į tris grupes:
1. Priežastys, dėl kurių keičiasi šlaito forma ir aukštis: erozijos bazės svyravimas, vandens ardomasis darbas ir šlaito pamato suardymas.
2. Priežastys, dėl kurių keičiasi šlaitų gruntų sudėtis ir fizinės – mechaninės jų savybės: dūlėjimo procesai, grunto drėkinimas, sufozija.
3. Priežastys, dėl kurių padidėja slėgis į šlaitą sudarančius gruntus: hidrodinaminis ir hidrostatinis vandens slėgis, statinės ir dinaminės apkrovos, seisminiai smūgiai.
Nuošliaužų susidarymo priežastis yra ir sufozija, t.y. smulkiausių dalelių išnešimas iš birių gruntų. Tuomet gruntuose atsiranda tuštumos, susilpnėja jų susicementavimas ir tuo pačiu atsiranda sąlygos susidaryti nuošliaužai. Sufozija vyksta upių šlaituose, kai gruntinis vanduo filtruojasi į upę.
Pastovūs šlaitai pradeda šliaužti, apkrovus juos papildomais krūviais: iškasto grunto krūvos, statybinių medžiagų rietuvės, sunkūs pastatai netoli šlaito briaunos ir kt. Dažnai nuošliaužas sukelia dinaminiai smūgiai: važiuojantieji traukiniai, sprogdinimo darbai, pneumatinių plaktų smūgiai.[1]
2. Nuošliaužų morfologiniai elementai
Nuošliaužos kūnas – visa nušliaužusi arba šliaužianti grunto masė (1 pav.).
Šliaužimo paviršius – tai tas paviršius, kuriuo slenka atitrūkusios nuo šlaito grunto masės (1 pav.). Jo forma priklauso nuo šlaito geologinės sąrangos ir šlaitą sudarančių gruntų savybių. Negilių nuošliaužų šliaužimo paviršius panašus į šlaito reljefo paviršių. Sluoksniuotuose, nevienodo tankio gruntuose šliaužimo paviršiaus kreivė esti banguota arba laužyta.
Nuošliaužos padas (bazė) – vieta, kur šliaužimo linija kerta šlaito liniją. Nuošliaužos padas gali būti šlaito apačioje ir nesutapti su juo, t.y. būti aukščiau arba žemiau.
Nuošliaužos gylis – atstumas nuo šlaito paviršiaus iki šliaužimo paviršiaus. Gylis matuojamas statmenai šliaužimo paviršiui. Jis gali siekti iki 20 – 30 metrų.
Nuošliaužos cirkas – lanko formos įduba šlaite, laiptuota struktūra, atsiradusi iš nušliaužusios grunto masės.[2]
3. Nuošliaužų pradžios požymiai.
Šlaitai, kuriuose...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!