Egėjo jūra

Pavadinimas Egėjas yra kilęs iš Eubojos miesto Egėjo; iš Tesėjaus tėvo Egėjo, kuris nusiskandino jūroje, tikėdamas, kad jo sunus buvo nužudytas Minotauro; ir iš Egėjos, Amazonės karalienės, kuri nuskendo jūroje. Senasis jūros pavadinimas – Archipelagas, šiuo metu priskirtas jos saloms, ir kaip bendrinis pavadinimas salų grupėms.
Egėjo jūra yra Viduržiemio jūros dalis tarp Balkanų pusiasalio, Mažosios Azijos ir Kretos salos. Plotas apie 179 000 km², didžiausias gylis 3543 m (pietuose). Dardanelų sąsiauriu jungiasi su Marmuro jūra. Joje yra daug salų (didžiausios – Euboja, Rodas, Lesbas). Į Egėjo jūrą įteka Vardaras, Struma, Marica. Vakarinėje dalyje srovė teka į pietus, rytinėje į šiaurę. Vandens paviršiaus temperatūra vasarą 22 – 25 ºC, žiemą 11 - 16ºC. Druskingumas 37 – 39 ‰. Didžiausi uostai: Pirėjas, Salonikai (Graikijoje), Izmyras (Turkijoje).
Lesbo sala.
Klimatas mediteraninis. Liepos vidutinė temperatūra 25 °C (šiaurėje) ir 27 °C (pietuose); sausio vidutinė temperatūra atitinkamai 4—6°C ir 10—12°C.
Kritulių mažėja iš šiaurės vakarų į pietryčius. Daugiausia jų vakarinėje dalyje — 900—1500 mm; rytiniuose rajonuose ir Egėjo jūros salose 400—700 mm, centrinės dalies įdubose 350 mm per metus (80% žiemą). Egėjo jūroje vyrauja šiauriniai vėjai, nors nuo rugsėjo iki gegužės pabaigos, švelnių žiemų metu, šie vėjai keičiasi su švelniais pietvakarių vėjais. Potvyniai ir atoslūgiai Egėjo jūros baseine yra sąlygojami Viduržiemio jūros. Potvyniai ir atoslūgiai Euripijaus sąsiauryje, kuris jungia kontinentinę Graikijos dalį su Eubojos sala, yra charakterizuojamas neprognozuojamomis bei įnirtingomis srovėmis (Euripijaus fenomenas). Egėjo jūros srovės yra pakankamai ramios. Daugiausiai jos yra lemiamos vėjų. Vandens temperatūros yra sąlygojamos šaltos temperatūros vandens masių, kurios teka nuo Juodosios jūros į šiaurės rytus, todėl vandens temperatūra 490 m gylyje svyruoja nuo 14 ºC iki 18ºC, tuo tarpu ji beveik nesikeičia jūros paviršiuje ir yra 22ºC.
Krantai ir dugnas. Morfologiniu pagrindu Afrikos – Sicilijos slenkstis dalija Viduržemio jūrą į vakarinę ir rytinę dalis, kuriose pagal geologinę sandarą ir reljefą sąlyginai išskiriamos atskiros jūros:...

Daugiau informacijos...