Kartografijos darbai 1945-1990 metais

...........................................
VERTINIMAS......................
TURINYS:
ĮVADAS.................................................................................................................................3
I. 1963 M. GAUSO IR KRIUGERIO KOORDINAČIŲ
SISTEMA IR JOS RYŠYS SU 1942 M. GAUSO IR
KRIUGERIO KOORDINAČIŲ SISTEMA...............................................................4
II. BENDRIEJI GEOGRAFINIAI ŽEMĖLAPIAI.............................................................5
III. TEMINIAI ŽEMĖLAPIAI............................................................................................7
I. Gamtiniai žemėlapiai.....................................................................................................7
1. Geologiniai žemėlapiai...............................................................................................7
2. Geofiziniai žemėlapiai................................................................................................7
3. Reljefo žemėlapiai......................................................................................................8
4. Klimatiniai žemėlapiai................................................................................................8
5. Fenologinai žemėlapiai...............................................................................................8
6. Hidrologiniai žemėlapiai.............................................................................................8
7. Jūrų žemėlapiai...........................................................................................................8
8. Dirvožemių žemėlapiai...............................................................................................8
9. Augaliniai žemėlapiai.................................................................................................8
II. Socialiniai teminiai žemėlapiai......................................................................................9
1. Gyventojų žemėlapiai.................................................................................................9
2. Ekonominiai žemėlapiai..............................................................................................9
3. Buities sąlygų žemėlapiai...........................................................................................9
4. Švietimo ir mokslo žemėlapiai....................................................................................9
III. LIETUVOS KARTOGRAFAVIMO RAIDA
PO ANTROJO PASAULINIO KARO.........................................................................10
IV. VACLOVAS CHOMSKIS............................................................................................11
IV. ČESLOVAS KUDABA................................................................................................11
V. LIETUVOS EŽERŲ PAVADINIMŲ POKYČIAI SKIRTINGO LAIKMEČIO
KARTOGRAFINĖJE MEDŽIAGOJE.........................................................................13
VI. ŽEMĖLAPIŲ SPALVINIMO TEORIJOS RAIDOS BRUOŽAI................................15
VII. IŠVADOS ..................................................................................................................17
VIII. LITERATŪRA............................................................................................................19
Įvadas
Darbo tikslas: sužinoti kartografijos istoriją. Susipažinti su kartografijos darbais ir jų gamyba po Antrojo pasaulinio karo. Pasidomėti kokie žemėlapiai buvo sudarinėjami pokario laikotarpiu. Susipažinti su žmonių biografijomis, kurie prisidėjo prie kartografijos plitimu pokario laikotarpiu.
Ankstyvieji žemėlapiai buvo rankraščiai. XV amžiaus viduryje žemėlapiai pradedami spausdinti kaip medžių raižiniai – nuo lentų. Kartografijos specialistų nuomone tuo laikotarpiu Lietuvoje jau buvo sudarinėjami planai ir žemėlapiai. Pirmieji žemėlapiai buvo schematiški, teikė nedaug informacijos. Ilgainiui kelionės, geografiniai atradimai gilino pasaulio pažinimą – tai atsispindėjo kartografijos raidoje.
Teminio kompleksinio kartografavimo pradžia sietina su Suomijos geografų draugijos veikla, kuri VII tarptautiniame geografų kongrese 1899 m. (Berlyne) pristatė Suomijos šalies geografijos atlasą, kuriame ganėtinai koncentruotai ir kartografiniu vaizdu buvo pateikta: gamtos sąlygos, gyventojai, ūkis. Tai buvo fundamentalus kompleksinis šalies atlasas, su kurio pasirodymu kartografijos mokslo istorijoje siejama kompleksinio kartografavimo pradžia.
1956 metais XVIII tarptautiniame geografų kongrese Rio de Žaneire didelis dėmesys buvo skirtas kompleksinio kartografavimo klausimams ir problemoms, ypač nacionaliniams atlasams. Tam tikslui buvo įkurta Nacionalinių atlasų komisija (nemaži laimėjimai teminės kartografijos srityje Sovietų Sąjungoje paskatino šį komisijos centrą įkurti Maskvoje). Kompleksinio kartografavimo plėtotei reikšmės turėjo minimame laikotarpyje daugelyje mokslo sričių pradėtas taikyti kartografinis tyrimų metodas. Priminsiu, kad kompleksinio kartografavimo mokslinis pagrindas remiasi nuostata: gamtos ir socialinių ekonominių reiškinių bei jų vidaus ir išorės ryšių įvairiapusis pavaizdavimas pateikiant įvairaus sudėtingumo teritorinius kompleksus (sistemas). Kompleksinis kartografavimas duoda visą ir objektyvų šalies ar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!