Kaukazo ir Krymo kalnai

Dėl to, kad Krymo ir Kaukazo kalnų sistemos turi bendrą tektoninę sandarą ir kai kuriuos gamtinius-geografinius panašumus jie priklauso Krymo-Kaukazo geografiniai šaliai. Krymas, Kaukazas ir Juodosios jūros įduba šiuo metu laikomos kaip alpiškosios geosinklinos dalys, kurios pergyveno raukšlėjimą ir kalnodarą.
1 pav. Kaukazo kalnų sistema.
Paleozojus
Žemės plutos grimzdimas, nuosėdų kaupimasis
Permas
Nuosėdų kaupimasis
Triasas (pradžia)
Bendras Krymo-Kaukazo šalies pakilimas
Jura
Nauja jūros transgresija
Kreida (viršutinė)
Nauja stambi jūros transgresija (povandeninis vulkanizmas); Krymo kalnų kontinentinio vystymosi pradžia
Paleogenas
Didžiojo ir Mažojo Kaukazo kalnų pakilimas; Priekaukazės įlinkio atsiradimas; stambių geosinklininių struktūrų vystymasis
Neogenas - kvarteras
Didžiojo Kaukazo vietoje – milžiniška sala jūroje; raukšlinių struktūrų formavimasis; vulkanizmas
60 mln. metų bėgyje DK kėlėsi ir plėtėsi. Šis procesas vyko cikliškai (pakilimo epochas keitė orogeninė ramybė).
Krymo kalnuotos dalies laipsniškas kilimas, gretimų įdubų grimzdimas. Upių tinklo, erozinių morfoskulptūrų, jų šiuolaikinių formų formavimasis.
2 pav. Krymo kalnai.
Kaukazo kalnų sistema yra tarp Azovo ir Juodosios jūrų vakaruose ir Kaspijos – rytuose. Jos ilgis apie 1500 km. Šioje teritorijoje labiausiai išreikšta alpinė geosinklininės juostos dalis. Žemės plutos judesiai, kurie stebimi dabartiniu laiku, liudija apie tolesnį Kaukazo reljefo vystymąsi. Dėl to orografinis planas, nežiūrint į jo sudėtingumą, gerai atspindi visos kalnuotos šalies teritorijos tektonines struktūras. Pakilumos, kalnagūbriai, kalnynai atitinka sudėtingas antiklinines struktūras. Raukšlinės struktūros suskaidytos giliais lūžiais.
Priekaukazė – užima plačią teritoriją. Nuo Kubanės iki Tereko žemupio tęsiasi siauras kraštinis priekalnių tektoninis įlinkis, kuris riboja Didžiojo Kaukazo sistemą iš šiaurės (1 pav.).
Didysis Kaukazas (DK) – tęsiasi nuo Tamanės iki Apšerono pusiasalių. Jis suformuotas iš lygiagrečių įvairaus aukščio kalnagūbrių (1 pav.).
Šioje teritorijoje išskiriama centrinė dalis – tarp Elbruso (5633) ir Kazbeko (5047), rytinė – nuo Kazbeko į rytus ir vakarinė nuo Elbruso iki Juodosios jūros. Vandenskyrinis (Pagrindinis) kalnagūbris šiaurės vakaruose užsibaigia žemėjančia Juodosios jūros grandine (Fišto kalnas – 2852 m, prie Novorosijsko – 500 m.), pietryčiuose – Kaspijos grandine su aukščiais iki 3730 m. (Babadagas). Šoniniame kalnagūbryje išsidėstė Elbrusas ir kitos viršūnės, kurių aukštis didesnis už Vandenskyrinio viršūnes....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!