Žvyro ištekliai

Žvyras – tai tipiška kvartero naudinga iškasena. Ji slūgso žemės paviršiuje, gerai ištirta, lengvai prieinama.
Daugelio šalių ekonominė padėtis nemaža dalimi priklauso nuo jų gelmėse esančių naudingųjų iškasenų. Nors Lietuva negali ypatingai pasigirti žemės gelmių turtais, tačiau ir tokios žaliavos, kaip molis, smėlis, žvyras, klintis ar dolomitas, nekalbant jau apie požeminį vandenį, yra didelis valstybės turtas. Juo labiau, kad žemės gelmėse yra daug ir kitų išteklių, kurie dar neeksploatuojami arba net nepakankamai ištirti.
Vertinant Lietuvos gelmių išteklių ištirtumą reikia pažymėti, kad jis yra nevienodas atskiroms naudingosioms iškasenoms. Vienų naudingųjų iškasenų ištirti ištekliai siekia 10-60% prognozinių išteklių (gėlas požeminis vanduo, klintis, dolomitas, molis, žvyras, durpės, opoka), o kai kurios perspektyvios naudingosios iškasenos (geležies rūda, gintaras, akmens druska ir t. t.) apskritai mažai tirtos.
Naudingųjų iškasenų gavyba pastaraisiais metais, pradedant 1991 m., kasmet mažėjo ir dabartiniu metu yra sumažėjusi nuo dešimčių procentų (gėlas požeminis vanduo) iki kelių kartų (dolomitas, klintis, opoka, molis ir kt.). Kai kurios žaliavos (sapropelis) apskritai nebekasamos. Sumažėjo ne tik gavyba, bet ir panaudojimas. 1992-93 m. labiausiai sumažėjo požeminio vandens ir mineralinių žaliavų naudojimas.
Šiuo metu daugelis gamyklų, perdirbančių naudingąsias iškasenas, dirba 30-50% pajėgumų. Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo eksploatuojama dešimt rūšių naudingųjų iškasenų: požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, klintis, dolomitas, opoka, molis, smėlis, žvyras, durpės, nafta ir sapropelis.
Žvyru vadiname birią nuosėdinę uolieną, kurioje vyrauja (ne mažiau kaip 50%) 2 – 10 mm. skersmens nesucementuotos įvairių mineralų ir uolienų nuotrupos. Be to, joje pasitaiko riedulių ir gana daug gargždo, smėlio, o kai kur molingų ar organinių priemaišų. Taigi žvyras yra iš tiesų labai įvairių grūdelių mišinys. Dažniausiai susidaro jūrų pakrantėse, upių vagose ar ledyno tirpsmo vandenų dairiniuose. Visi Lietuvos žvyrynai telkiasi tik kvartero amžiaus nuogulose, tad seniausi jų klodai negali turėti daugiau kaip vieną milijoną metų. Kokioje gi aplinkoje ir kaip jie formavosi.
Pleistocene, slinkdami į Lietuvos teritoriją, ledynai nešėsi magminių ir metamorfinių uolienų iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!