Referatai

Kapo karalystės floros įvairovė ir paplitimas

9.8   (2 atsiliepimai)
Kapo karalystės floros įvairovė ir paplitimas 1 puslapis
Kapo karalystės floros įvairovė ir paplitimas 2 puslapis
Kapo karalystės floros įvairovė ir paplitimas 3 puslapis
Kapo karalystės floros įvairovė ir paplitimas 4 puslapis
Kapo karalystės floros įvairovė ir paplitimas 5 puslapis
Kapo karalystės floros įvairovė ir paplitimas 6 puslapis
Kapo karalystės floros įvairovė ir paplitimas 7 puslapis
Kapo karalystės floros įvairovė ir paplitimas 8 puslapis
Kapo karalystės floros įvairovė ir paplitimas 9 puslapis
Kapo karalystės floros įvairovė ir paplitimas 10 puslapis
Kapo karalystės floros įvairovė ir paplitimas 11 puslapis
Kapo karalystės floros įvairovė ir paplitimas 12 puslapis
Kapo karalystės floros įvairovė ir paplitimas 13 puslapis
Kapo karalystės floros įvairovė ir paplitimas 14 puslapis
Kapo karalystės floros įvairovė ir paplitimas 15 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

ĮVADAS Visa biologinė įvairovė mūsų planetos sausumoje gyvuoja beveik išimtinai tik dėl ekologinio pamato, kurį sukūrė augalai. Augalams tenka esminis vaidmuo palaikant biosferą. Augalija svarbi daugybę žinduolių, paukščių, varliagyvių ir kitų gyvūnų, paįvairinančių mūsų gyvenimą ir prisidedančių prie ekologinių procesų. Įvairioms augalų rūšims reikia skirtingo klimato, dirvožemio, aukščio virš jūros lygio ir santykių su kitais biologiniais individais. Dėl to skirtingose buveinėse aptinkamos vis kitokios augalų bendrijos. Vienas svarbiausių biologinės įvairovės matų yra endemizmas. Pasaulio mastu didžiausias endemizmo procentas yra sausiausiose ir drėgniausiose Madagaskaro miškuose, Naujojoje Kaledonijoje ir Havajuose, Brazilijos Atlanto pakrantės drėgnuosiuose miškuose ir Pietų Afrikos Kapo provincijos finbose. Šiuo metu pasaulio flora skirstoma į šešias karalystes: holarktinę, paleotropinę, neotropinę, australinę, antarktinę ir Kapo. Floristinių karalysčių ribos nusistovėjo antroje kvartero pusėje, kada nusistovėjo dabartinės klimatinės sąlygos. Drėgnesniais laikotarpiais tropinė flora išplisdavo subtropikuose, iš kur sausesnių viduržemyninių ir Kapo rajonų augalija migruodavo į žemyno vidinius rajonus. Šiaurinėje žemyno dalyje augalų migracija vyko upių slėniais kertančiais Sacharos dykumą, Etbajaus kalnagūbriu, o pietinėje – Kapo flora plito vakariniais ir rytiniais kalnuotais žemyno pakraščiais, o tropinė augalija – per Kalachario lygumą. Kapo Floros Karalystė yra mažiausia iš šešių pasaulio augalų karalysčių. Šiame regione yra apie 9000 augalų rūšių, iš kurių 6000 augalų rūšių yra endeminės. Stalo Kalnas pavyzdžiui, turi 1500 augalų rūšių, visos Britų salos tiktai 1400. extremely rich in plant species. Table Mountain alone, for instance, has 1 500Beveik trys ketvirtadaliai visu rūšių augančių šiuo metu Kapo Karalystėje įrašytos į raudonąją knygą, tai reiškia, kad šimtai rūšių susiduria su išnykimu. Referato tikslas: Susipažinti su Kapo karalystės floros įvairove, įvertinti ir aprašyti šio regiono augaliją, jos paplitimą. Darbo uždaviniai:1.Susipažinti su Pietų Afrikos geografija, jos provincijomis, apžvelgti natūralius aplinkos tipus. 2. Aprašyti Kapo floros karalystę ir augalų rūšis būdingas šiam regionui, išanalizuoti jų paplitimą. 3. Aprašyti invazinių augalų paplitimą Kapo provincijos finbose, jų daroma kingdoms (about  90  000  square  km   only 0,05  percent of the  world’s land įtaką augalams. 1. Pietų Afrikos geografinė padėtis Pietų Afrika yra vidutinio dydžio šalis, su truputį daugiau kaip 1.2 milijonų kvadratinių kilometrų žemės plotu ,tokio pat dydžio kaip Nigeris, Angola, Mali ir Kolumbija. Valstybė Afrikos pietuose prie Atlanto ir Indijos vandenynų. Ribojasi su Namibija, Botsvana, Zimbabve, Mozambiku, Svazilandu, iš visų pusių supa Lesotą. Centrinis plokščiakalnis yra 900–2000 m aukštyje. Nuo šiaurės rytų iki Lesoto anklavo per šalį tęsiasi Drakeno kalnai, kurių aukščiausias taškas yra Thabana Ntlenyana (3 482 m). Aukščiausias Pietų Afrikos kalnas yra Njesuthi (3 446 m). Tankiausiai gyvenama ties Gerosios vilties kyšuliu ir Gautenge, rečiausiai – Šiaurės Kape. Mažiausia provincija- Gautengas, labai urbanizuota sritis, didžiausia Pietų Afrikos Respublikos provincija, esanti šalies šiaurės vakaruose-Šiaurės Kapas. 1.1Klimatas ir reljefas Pietų Afrika driekiasi tarp 22 ir 34-laipsnių pietų platumos ir todėl yra dalis subtropikų zonoje. Compared to other regions at that latitude, temperatures in many areas of South Africa are rather lower. Nors šalis yra klasifikuojama kaip pusiau sausringa, ji turi didelį pakitimą ir savitą klimatą taip pat kaip topografiją. Metinis kritulių kiekis apytiksliai 464 mm (palyginti su pasauliniu vidurkiu apie 860 mm ). Pietų Afrika yra suskirstyta į septynis pagrindinius biomus, ar natūralios aplinkos tipus. Plačios ekologinės gyvenimo zonos su skirtingomis aplinkos sąlygomis susijusios su daugelio augalų ir gyvūnų paplitimu(1.1.1 pav.) 1.1.1 pav. Pietų Afrikos natūralios aplinkos tipai (http://www.southafrica.info/about/geography/geography.htm) Temperatūra Pietų Afrikoje yra linkusi būti žemesnė negu kitose šalyse, kurios yra panašioje platumoje - tokioje kaip Australija - daugiausia dėka didesnio pakilimo virš jūros lygio. Pietų Afrikos pakrančių regionuose vyrauja šiltos žiemos. Vis dėlto, yra ryškus kontrastas temperatūrų dėl šalies rytinės ir vakarinės pakrančių, dėka šiltų Agulhas ir šaltų Benguela srovių, kurios apima kranto linijas. Didžiojoje Karo plynaukštėje, kur driekiasi uolingos kalvos ir kalnai dominuoja sausrai atsparūs krūmai ir krūmokšniai, ten labai sausa, ir dar sausriau į šiaurės vakarus link Kalahario. Rytuose - savana, piečiau 30° pietinės platumos - subtropiniai miškai ir kietalapiai amžinai žaliuojantys krūmai, kalnų šlaituose - subtropiniai ir musoniniai miškai.  Pietinė pakrantė, kurios dalis dar yra žinoma kaip Sodo Maršrutas, yra mažiau atogrąžinė, bet ten daug žalumos, kaip yra Gerosios Vilties kyšulyje. Šis pietvakarių šalies kampas turi Viduržemio jūros klimatą, su šlapiomis žiemomis ir karštomis, sausomis vasaromis. Jo žymiausia klimato savybė yra vėjas, kuris pučia protarpiais, faktiškai per kiaurus metus, nuo pietryčių ar nuo šiaurės vakarų. Vasaros Pietų Afrikoje būna karštos, būdingas saulėtas oras- dažnai su popietės audromis, kurios greitai baigiasi, palikdamos unikalų Afrikos kvapą tvyrojantį ore. Rudenį iškrenta mažas kritulių kiekis visoje šalyje, oras šiltas, bet ne per karštas, šiek tiek šaltesnis, negu sezono metu. Žiemos paprastai Pietų Afrikoje būna lengvos ir sausos. Vakarų Kape vidutinis kritulių kiekis yra didžiausias žiemos mėnesiais, o kitose vidutinis kritulių kiekis yra didžiausias vasara. Niekur Pietų Afrikoje nėra tokio įspūdingesnio pavasario negu Namakvos žemėje (Šiaurės Kapo provincijos dalis ir Vakarų Kapo provincija). Čia apie pilką žiemą galima užmiršti vien tik pamačius tūkstančius mažų lygumą dengiančių, kaip vaivorykštė gėlių. Kiekvienų metų pavasarį Pietų Afrikos gyventojai ruošiasi metinei kelionei į Namakvalandą Vakarų ir Šiaurinius iškyšulius kad pamatytu šią nepaprastą gelių jūrą. 1.2 Pietų Afrikos dydis ir provincijos PAR suskirstyta i devynias provincijas, kurios skiriasi savo dydžiu. Kiekviena provincija savita savo kraštovaizdžiu, gyventojais, ekonomika ir klimatu.(1.2.2 pav.) 1.2.2 pav. Pietų Afrikos provincijų ir apygardų žemėlapis(http://lt.wikipedia.org/wiki/PAR) • Šiaurės Kapas- blyškiai rožinis • Šiaurės Vakarai- žalsvai melsvas • Gautengas- violetinis • Limpopas- žalias • Mpumalanga- rudas • Kvazulu-Natalis- rožinis • Rytų Kapas- geltonas • Fristeitas- blyškiai žalias • Vakarų Kapas- blyškiai geltonas Rytų Kapas gulsčiai išsidėstęs pietryčių pakrantėje, ši sritis savita savo natūraliu grožiu, ypač nelygiomis uolomis, grublėta jūros pakrante ir nusidriekiančiais tankiai suaugtais žaliais krūmynais, šis ruožas vadinamas “Laukine Pakrante“. Rytų Kapas yra apytiksliai Urugvajaus dydžio. Tai antra pagal dydį provincija po Šiaurės Kapo. Šioje provincijoje natūraliai paplitusi įvairi augmenija. Palei pakrantę, šiauriniai atogrąžų miškai susimaišo su pietų srities miškais, kurdami įdomią miško buveinių peizažą su įvairiomis endeminėmis rūšimis priklausančiomis šiam regionui.(žr. priedas-1pav.) ziemo szTable: Daily Sunshine Hours in South Africa Fristeitas (Laisvoji valstija) randasi Pietų Afrikos širdyje, su Lesoto Karalyste. Tai trečia pagal dydį provincija. Daugiausiai kritulių iškrenta vasaros metu, itin šalti žiemos mėnesiai, ypač rytų kalnų regione. Vakarų ir pietų rajonai yra pusiau dykuma.(žr. priedas- 2 pav.) Gautengo provincija- bendras plotas 16 548 kvadratinių kilometrų. Vasaros metu-kritulių rajonas, Gautenge karštos vasaros ir šaltos žiemos. Vasaros metu praūžia audros su kruša. Gautenge 71% teritorijos sudaro pievos, o 29% savanos. Kvazulu- Natalis -provincija Pietų Afrikos Respublikos pietryčiuose. Bendras plotas 94 361 kvadratinių kilometrų, Kvazulu- Natalis maždaug Portugalijos dydžio. Vakarinė dalis yra žymi stulbinančiais Drakensbergo kalnynais, su keliomis viršukalnėmis, kurių aukštis siekia daugiau kaip 3000 metrų. Karališkame Natal nacionaliniame parke auga daugiau kaip 1000 augalų rūšių. Kiti rezervatai yra Giant's Castle (Milžino Pilis) ir Kambergo gamtos draustinis. Limpopas- provincija šiaurės rytuose. Limpopo provincija pavadinta Limpopo upės vardu garbei. Tai kontrastinga provincija su didingais kalnais, pirmykščiais vietiniais miškais, tyrlaukiais, pievomis ir ūkio žemės draustiniais. Tai vasaros kritulių sritis, šiauriniai ir rytiniai rajonai yra subtropiniai su karštomis ir drėgnomis vasaromis ir migla kalnuose. Žiemos yra švelnios. Bendras plotas 125 755 kvadratinių kilometrų, Limpopas yra šiek tiek didesnis nei Pensilvanija. It's fifth-largest (and fifth-smallest) of the country's nine provinces, taking up 10.3% of South Africa's land area and with a mid-2006 population of 5.4-million people.Ji penktoji pagal dydį provincija. Limpope randasi garsusis Kriugerio nacionalinis parkas. Šis parkas – tai apie 350 km ilgio ir apie 60 km pločio teritorija. Parko šiaurinė dalis yra atogrąžų klimato zonoje, pietinė dalis subtropikų ir centrinė dalis priklauso mišriajai zonai. Ši kraštovaizdžio įvairovė pasireiškia skirtingomis vegetacijos zonomis su didele augalų įvairove, apie 2000 atogrąžinių ir subtropinių augalų rūšių buvo įregistruota iki šiol, tarp jų 200 žolių rūšių ir 500 rūšių įvairiausių krūmų ir medžių. Gauteng province1 000 plant species, 12 species of antelope and three of the world's seven species of crane.Mpumalanga- provincija pietryčiuose su įspūdingu grožiu bei gausia gyvūnija ir augalija.. Bendras plotas 76 495 kvadratinių kilometrų, Mpumalanga yra šiek tiek didesnė nei Čekija. It's second-smallest province after Gauteng, taking up 6.3% of South Africa's land area and with a mid-2006 population of 3.5-million people.Tai antra provincija einanti po Gautengo. Šiaurės Kapas – didžiausia Pietų Afrikos Respublikos provincija, esanti šalies šiaurės vakaruose, Namibijos ir Botsvanos pasienyje bei Atlanto vandenyno pakrantėje. Bendras plotas apie 372 889 kvadratinių kilometrų. Šiaurės kapas užima 30,5% Pietų Afrikos teritorijos. Sritis pusiau sausa, su nežymiais krituliais iškrentančiais vasara, žiemą šiek tiek kritulių iškrenta palei pakrante. Gamtinės sąlygos yra ekstremalios – žiemos šaltos , vasaros karštos. Didžiausia dalis srities patenka į Karo Namibo biomą. Ši vietovė žinoma visame pasaulyje dėl savo efektingai pavasarį pradedančių žydėti gėlių. Šioje provincijoje taip pat yra nemažai patrauklių augalų antai kaip tukvis (Pachypodium), alavijai (Aloe), bei įvairiausių sukulentų. Šiaurės Vakarai – provincija Pietų Afrikos Respublikos šiaurėje Botsvanos pasienyje. Bendras plotas 106 512 kvadratinių kilometrų. Didžioji dalis srities susideda iš plokščių seklumų, kuriuose auga medžiai ir vilnija pievos. Temperatūra svyruoja nuo 17 ° iki 31 ° C vasarą ir nuo 3 ° iki 21 ° C žiemą. Annual rainfall totals about 360 mm (about 14 in), with almost all of it falling during the summer months, between October and April. Vakarų Kapas -provincija Pietų Afrikos Respublikos pietvakariuose. Bendras plotas 129 462 kvadratinių kilometrų yra maždaug Graikijos dydžio. Piečiausia Afrikos žemyno vieta- Adatos kyšulys skiriantis Indijos ir Atlanto vandenynus. Gerosios Vilties kyšulys - 256 m aukščio uola, išsikišusi tarp Atlanto ir Indijos vandenynų, netoli Keiptauno miesto. Kirstenbošo nacionalinis botanikos sodas įkurtas 1913 metais, prie Rytų Stalo kalno nuolydžio, jis žinomas visame pasaulyje už grožį ir įvairovę,. Vakarinėje šalies dalyje Keiptauno srityje, yra unikali kolekcija Pietų Afrikos augalų ir apima daug retų ir nykstančių rūšių. Botanikos sode auga tik vietiniai Pietų Afrikos augalai, sodo teritorija apima 528 hektarų ir remia įvairią Fynbos florą bei natūralius miško plotus. Botanikos sodo tikslas išsaugoti ir plėtoti Pietų Afrikos florą. Kirstenbošas šiandien pripažintas kaip vienas iš septynerių geriausių ir garsiausių botanikos sodų visame pasaulyje.(žr. priedas- 3pav.) 2.Kapo floros karalystė Kapo floros karalystė faktiškai užima beveik visą Vakarų Kapo sritį, ,su nedidele teritorija vakaruose Rytų Kapo provincijoje, ir su keletą labai mažų skyrių Šiaurės Kapo provincijos, kuri ribojasi su Vakarų Kapo teritorija. Nors Kapo floros karalystė užima mažiausią plotą iš visų floros karalysčių, tačiau ji pasižymi nepaprasta fynbos gėlių rūšių įvairove ir yra vadinama turtingiausia floristine sritimi. Fynbos yra afrikanų žodis gražiems, švelniems krūmas apibūdinti. Plonuose ir išdžiūvusiuose Pietų Afrikos aukštikalnių dirvožemio sluoksniuose auga daugiau nei 8700 krūmo dydžio augalų rūšių. Šiame krašte gėlių rūšių tokia gausybė, jog užtenka apeiti viena uolą, kad išvystum šimtus skirtingų gėlių. Kapo floros dirvožemis yra nederlingas, jį nuolat niokoja gaisrai, daugelis ten augančių augalų įvairiai prisitaikę prie gaisrų: vienų mažai ugnies pažeidžiama žievė , kiti atauga iš stiebų pamato ar gumbų ir svogūnėlių, esančių žemėje, kur jie palyginti gerai apsaugoti nuo karščio ir liepsnos. Kai kurios rūšys priklausomos nuo ugnies – tik karščio paveikti vaisiai atsiveria ir išbarsto sėklas arba apdegusius kietus sėklų apvalkalus gali įveikti dygstantis gemalas, todėl greitai plintančios rūšys nespėja nustelbti lėčiau augančių augalų- taip išsaugoma neįprasta gėlių įvairovė.(Marinelli J.2006) 2.1 Kapo karalystės augalų rūšys Tipingą finbų bendriją sudaro restijai , krūmai ir krūmokšniai- protėjos, erikos, pelargonijos. Daugumos čia augančių augalų lapai stori, odiški arba priešingai- labai siauri. Finbos užima juostą nuo kalnų šlaitų iki vandenyno pakrančių lygumų. Jose yra nepaprastai didelė augalų rūšių įvairovė. Neprilygstamai turtinga Pietų Afrikos Kapo augalų karalystė turi turtingiausią pasaulyje geofitų florą , tačiau daugelis Kapo rūšių turi mažą arealą , kad išarus vieną lauką ar pastačius vienintelį pastatą galima nušluoti visą pasaulinę rūšies populiaciją. Būdingos šios rūšys: kardeliai, frezijos gerberos, pelargonijos, vilkdalgiai , amariliai. Protėjininių (Proteaceae) šeimai priklausantis Sidabrinis medis (Leucadendron argenteum) visžalis medis ar krūmas sidabriškai balksvais lapais ir po vieną šakų galuose augančiais žiedais. Šios rūšies augalai paplitę tik Pietų Afrikos Kapo provincijos vakaruose , ypač Teibl kalno šlaituose. Į 2000 metų Raudonąją knygą įrašytas kaip pažeidžiama rūšis.(žr. priedas- 4pav.) Kitas tos pačios šeimos dažnai aprašymuose vadinamas gražiausių iš protėjinių augalų Pelkinis rožėtis (Orothamnus zeyheri) žydi ištisus metus, nors pagrindinis žydėjimo periodas yra nuo kovo iki lapkričio mėnesio. Augalas yra Kapo žemųjų krūmynų augalijos dalis. Pelkinis rožėtis (Orothamnus zeyheri) yra vienstiebis arba negausiai šakotas krūmas , išaugantis iki 4 m aukščio. Odiški , kiaušiniški lapai užauga iki 3-6 cm ilgio, jų kraštai apaugę plaukeliais. Ypač akį traukia citrinų geltonumo žiedai, kuriuos gaubia raudoni blizgantys 5-7 cm ilgio pakitę lapai. Gamtoje pelkiniai rožėčiai auga stačiuose pietiniuose šlaituose 500-800m aukštyje. Kaip ir kiti viržynus primenančių žemų krūmynų augalai, pelkiniai rožėčiai prisitaikę prie dažnų gaisrų. Protėjos (Protea) gentį Linnaeus pavadino jūrų dievo Protėjo, gebėjusio įvairiai keisti išvaizdą, vardu. Tai visžaliai krūmai arba nedideli medeliai. Auga uolėtuose ir sausuose krūmynuose. Kankorėžius primenančius stambius žiedus labai vertina gėlininkai. Kvapioji protėja(Protea odorata) retas augalas išlikęs vos keli jos individai Kapo provincijoje. Kvapiosios protėjos auga tik savituose žemumų krūmynuose. Kita reta rūšis –siauralapė protėja(Protea lanceolata) auga pietiniame Kapo krante nuo Gerosios Vilties kyšulio iki Moselio įlankos kalkingo smėlio dirvožemyje, ant klintinių uolienų ir žvyringuose dirvožemiuose. Protėjų ryškūs žiedai traukia nektarinijas, tai paukščiai , kurie minta gausiu protėjų nektaru ir kartu jas apdulkina. (žr.priedas-5pav.) Kiparisinių (Cupressaceae) šeimos medis Widdringtonia cedarbergensis auga Pietų Afrikos finbose. Šis medis būna 6-18m aukščio ir turi gležnus spyglius. Dėl šimtmečiais trukusio intensyvaus kirtimo ir vėliau kilusių gaisrų režimo pakitimų ši rūšis atsidūrė pavojingai arti išnykimo ribos. Išlikę senų brandžių medžių medynai retai subrandina gerą sėklų derlių, todėl populiacijos atsikuria labai menkai. Babiana stricta priklauso Vilkdalginių (Iridaceae) šeimai. Gentyje yra apie 80 Afrikos pietinėse stepėse paplitusių rūšių, kurių daugiau kaip pusė yra randama tik Kapo regione. Babiana stricta yra gana aukšta siekia 45 cm aukštį. Žiedų spalva įvairuoja visais mėlynos, purpurinės, baltos ir raudonos spalvų atspalviais. Klostėtus lapus dažnai dengia švelnūs plaukeliai. Frezijos(Freesia) priklauso Vilkdalginių (Iridaceae) šeimai, gentį sudaro apie 14 rūšių, kilusių iš Kapo regiono dykumos ir retmiškių bei vakarinės jo dalies, kur liūčių periodas būna žiemą. Daugelio rūšių frezijų žiedai yra išsidėstę tik vienoje žiedynstiebio pusėje. Nemažai rūšių turi labai kvepiančius žiedus. Vilkdalginių(Iridaceae) šeimoje kardelio (Gladiolus) gentis yra antra pagal dydį po vilkdalgio (Iris) genties. Gladiolus rūšys auga akmenuotose kalvų ir kalnų šlaitų buveinėse, atogrąžų ir paatogrąžių žolynuose, savanose ir krūmynuose. Visžalis kardelis( Gladiolus sempervirens) randamas tik Kapo pietrytinės dalies smiltainio šlaituose. Dauginasi plonais požeminių šakniastiebių stolonais. Šį gamtoje visžalį kardelį apdulkina didelis drugys Aeropetes tulbaghia, Kape vadinamas kalnų gražuoliu. Drugys, kurį ypač vilioja raudona spalva, apdulkina raudonžiedžius daugelio negiminingų genčių Kapo augalus, tarp jų Disa ir storlapius (Cassula). Sparaxis elegans priklauso Vilkdalginių(Iridaceae) šeimai ji randama Kapo šiaurės vakarinės dalies molio lygumose. Taisyklingai spinduliški jo žiedai būna gelsvai rausvos spalvos su ryškiai kontrastinga purpurinės ir geltonos spalvos dėme centre. Amarilinių (Amaryllidaceae) šeimai priskiriami raudmino (Haemanthus) genties augalai paplitę Pieų Afrikos finbose. Augalai išaugina mažus, tačiau ryškių spalvų žiedelius. Savaiminių gaisrų slopinimas sumažino kai kurių rūšių reprodukcinį gebėjimą, tuo tarpu įvairaus tipo plėtra pakrantės teritorijoje neigiamai paveikė pakrantėje augančias raudmino rūšis. Skaistusis raudminas (Haemanthus caniculatus) auga nedideliame areale pelkėtose pakrantės žemumose Kapo pietvakarinėje dalyje. Šios rūšies augalai gausiausiai žydi po gaisro. Raudonas žiedynkotis prie pagrindo yra dėmėtas, raudonų žiedų žiedyną supa 5-7 raudoni dengiamieji lapeliai. Hiacintinių (Hyacinthaceae) šeimai priklausanti Lachenalia moniliformis randama tik Vakarų Kapo provincijos smėlio lygumose. Jos lapai yra su rausvais dryžiais, o žiedai su ilgais geltonais kuokeliais, mėlyni ar rausvi, su rausvai raudonomis dėmėmis ant apyžiedžio kraštų. Žalsvažiedė lachenalija (Lachenalia viridflora) auga ant granito atodangų. Ji urnos formos tamsaus nefrito žalumo ar beveik turkio spalvos, su siaura purpurine juosta žiedo pakraštyje. Jų buveinėms velde ir finbose nuolat gresia sausra ir gaisras, pavojų kelia žemės ūkio ir kitokia plėtra. Restijinių (Restionaceae) šeimoje svarbiausia yra restijo (Restio) gentis. Šioje gentyje yra apie 90 rūšių, o maždaug 40 iš jų yra Kapo srities endemai. Kapo srities floroje restijinių šeimos augalai atlieka tokį patį ekologinį vaidmenį kaip kituose kraštuose miglinių šeimos augalai. Auga kupstais, meldus primenantys augalai. Restio dispar paplitęs tik Kapo pietvakarinės dalies kalnuose. Auga upelių pakrantėse nuo jūros lygio iki maždaug 1200 m virš jūros lygio. Restijinių šeimos augalų vieni individai būna moteriškieji, kiti- vyriškieji. Moteriškųjų augalų žiedai yra oranžiškai rudos spalvos. Augalai gerai prisitaikę prie gaisrų, jų sėklos daug geriau dygsta pveiktos dūmų ir karščio. 3. Invaziniai augalai Kapo karalystėje Svetimžemės augalų rūšys visame pasaulyje sukelia didelių biologinių, ekonominių ir socialinių problemų. Prie visų šių neigiamų aplinkoje vykstančių procesų dar prisideda aplinkos tarša, globalus klimato atšilimas. Klimato pasikeitimai dažniausiai sudaro palankias sąlygas invazinėms rūšims naujoje teritorijoje įsitvirtinti ir sparčiai plisti. Nuo invazinių augalų kenčia Pietų Afrikos finbos regionas, jie ne tik išstumia vietinius augalus, bet ir pakeičia natūralias buveines taip, kad vietiniams augalams tampa dar sunkiau išgyventi. Tipingą finbų bendriją sudaro įvairūs erekinių šeimos krūmai, protėjos ir kiti plačialapiai krūmai, tačiau šiuo metu juos stipriai veikia invaziniai augalai, tarp jų akacijos iš Australijos ir pušys iš Europos. Akacijos numeta didelę lapų masę, todėl nenatūraliai daugėja organinių medžiagų skurdžiuose regiono dirvožemiuose. Be to, akacijos sulaiko atmosferos azotą, tad dar labiau didina maisto medžiagų kiekį dirvožemyje. Šių rūšių augalai klesti derlingesnėje žemėje, o vietiniai finbų augalai nėra prisitaikę sunaudoti papildomas maisto medžiagas. Tai teikia invazinėms rūšims dar daugiau pranašumų ir leidžia jiems užgožti vietinius augalus. Be to Pietų Afrikoje atlikti tyrimai parodė, kad šie medžiai suvartoja daug daugiau vandens negu vietiniai, paima ir sunaudoja būtinus vandens išteklius. Išvados Pietų Afrika padalyta į septynis biomus ar natūralius aplinkos tipus, kuriuos įtakoja kritulių kiekio skirtumai, vegetacijos periodo trukmė, saulės šviesos kiekis. Regioninės augalijos srityje reljefas ir dirvožemiai skirtingi, todėl susidariusi didelė augalų rūšių įvairovė. Kapo floristinė karalystė apima patį pietvakarinį Pietų Afrikos pakraštį, jos plotas 74 000 kvadratiniai kilometrai. Daugiau kaip trečdalis visų Pietų Afrikos augalų rūšių auga Kapo floros karalystėje, nors karalystė užima mažiau nei 6% šalies ploto. Šis Floristikos regionas yra mažiausias iš šešių tokių gamtinių teritorijų pasaulyje, šiame regione aptinkama apie 9000 augalų rūšių, iš kurių 6 augalų šeimos ir 5682 rūšys yra endeminės. Trys charakteristinės fynbos augalų šeimos yra protėjos(Proteaceae) ,erikos (Ericaceae) ir restijai (Restionaceae). Protėjos didelė šeima, su maždaug 80 genčių, ir mažiau kaip 2000 rūšių. Erikos ar viržynai augalai su smulkiais žiedais, panašiais į adatas lapais. Restijai panašūs į žolinius augalus, keliasdešimt jo rūšių yra Kapo regiono endemai. Kapo floros karalystė turtinga geofitinių augalų įvairove. Kyla grėsmė, kad atėjūnai gali išstumti savaimines augalų rūšis Kapo regione ir suardyti natūralią jos gamtos ekosistemą. Invazinės augalų rūšys keičia augalų bendrijų rūšių sudėtį. Norint spręsti invazinių rūšių problemas, būtina sukurti efektyvią jų kontrolės sistemą, kuri užkirstų kelią panašių problemų atsiradimui. Jau esančių invazinių rūšių kontrolei vykdyti būtinos išsamios žinios apie kiekvienos rūšies populiacijų sudėtį, dinamiką, buveines, poveikį aplinkai ir plitimo būdus. Priedai 1 pav.Rytų provincijos “Laukinė Pakrantė“ (http://www.southafrica.info/about/geography/geography.htm) 2 pav.Tipiška Fristeito scena: pievos ir laukai su kalnais, kylančiais tolumoje(http://www.southafrica.info/about/geography/geography.htm) 3 pav. Kirstenbošo nacionalinis botanikos sodas (http://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Kirstenbosch) 4 pav. Sidabrinis medis (Leucadendron argenteum) (http://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Kirstenbosch) 5 pav. Nacionalinė Pietų Afrikos gėlė protėja (Protea) (http://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Kirstenbosch) Literatūra 1. Абдурахманов Г. М., Криволуцкцй Д. А., Мяло Е. Г., Огуреева Г.Н. Биогеорафия.- Академия, 2003. 2. Marinelli J. Geriausias iliustruotas žinynas apie viso pasaulio augalus. - Alma littera, 2006. Internetinė informacija: 1.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 3148 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • Įvadas..3
  • 1. Pietų Afrikos geografinė padėtis. 4
  • 1.1 Klimatas ir reljefas 4
  • 1.2 Pietų Afrikos dydis ir provincijos..6
  • 2. Kapo floros karalystė..9
  • 2.1 Kapo karalystės augalų rūšys.9
  • 3. Invaziniai augalai Kapo karalystėje12
  • Išvados..13
  • Literatūra14
  • Priedai16

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
16 psl., (3148 ž.)
Darbo duomenys
  • Gamtinės geografijos referatas
  • 16 psl., (3148 ž.)
  • Word failas 514 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį referatą

www.nemoku.lt Kiti darbai

Kaukazo ir Krymo kalnai

Kaukazo ir Krymo kalnai Gamtinė geografija Peržiūrėti darbą

Žemės rutulio kalnų ištyrimo istorija

Žemės rutulio kalnų ištyrimo istorija Gamtinė geografija Peržiūrėti darbą

Tropiniai ciklonai

Tropiniai ciklonai Gamtinė geografija Peržiūrėti darbą

Meksikos kalnynas

Meksikos kalnynas Gamtinė geografija Peržiūrėti darbą

Lithuania climate

Lithuania climate Gamtinė geografija Peržiūrėti darbą

Sniego danga Vilniuje nuo 1991 iki 2005 metų daugiametės sniego dangos kontekste

Sniego danga Vilniuje nuo 1991 iki 2005 metų daugiametės sniego dangos kontekste Gamtinė geografija Peržiūrėti darbą

Australijos ir Okeanijos augalijos ir gyvūnijos įvairovė bei biologiniai ištekliai

Australijos ir Okeanijos augalijos ir gyvūnijos įvairovė bei biologiniai ištekliai Gamtinė geografija Peržiūrėti darbą

Hidrometeorologiniai veiksniai Baltijos jūroje

Hidrometeorologiniai veiksniai Baltijos jūroje Gamtinė geografija Peržiūrėti darbą

Etna ugnikalnis

Etna ugnikalnis Gamtinė geografija Peržiūrėti darbą

Viskas apie naftą

Viskas apie naftą Gamtinė geografija Peržiūrėti darbą

Atmosferos kilmė ir savybės

Atmosferos kilmė ir savybės Gamtinė geografija Peržiūrėti darbą

Vokietijos klimatas, klimato juostos, klimato rodikliai, augalai, gyvūnai, gamtinės zonos ir saugomos teritorijos

Vokietijos klimatas, klimato juostos, klimato rodikliai, augalai, gyvūnai, gamtinės zonos ir saugomos teritorijos Gamtinė geografija Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt