Gruntiniais vandenimis vadinami nespūdiniai požeminiai vandenys, esantys įvairaus laidumo viršutiniame nuosėdų sluoksnyje, daugiausia sudarytame iš vandeniui laidžių smėlio ir žvirgždo. Lietuvoje atmosferos ir viršutinių Žemės plutos sluoksnių temperatūrinis režimas palankus vandens kaupimuisi, todėl gruntiniai vandenys labai išplitę visoje respublikos teritorijoje, daug jų koncentruojasi pelkėse. Jie sudaro ištisinį, pastovų vandeningą sluoksnį viršum pirmojo nuo žemės paviršiaus vandeniui nelaidaus sluoksnio. Šių vandenų didelė svarba žemės ūkyje. Apie 80% mūsų šalies gyvenviečių vandentiekiui naudoja gruntinius vandenis. Vyrauja neigiamas poveikis betonui, gruntiniai vandenys pasižymi savybe ardyti statinius.
I. Gruntinių vandenų gylio teritorinė kaita. Lietuvos teritorijoje jie paplitę įvairiame gylyje. Arčiausiai (0-3 m gylyje) yra vidurio Lietuvoje, taip pat pelkėse ir upių slėnių dugne. 5-10 m gylyje slūgso rytų ir pietų Lietuvoje. Teritorijose, kur yra vandeniui laidžių žvirgždo, smėlio, išplauto priemolio, gruntinių vandenų gylis priklauso nuo juos drenuojančių pažemėjimų: upių slėniai, ežerų dubenys ir kt. Kai teritorija sudaryta iš nelabai vandeniui laidžių nuosėdų (moreninis priemolis), gylį lemia šių uolienų kalvų aukštis. Moreninių kalvų aukščiui padidėjus 10 m, gruntinių vandenų gylis šiuose uolienose padidėja 1m. Apskritai respublikos gruntinių vandenų gylio kaita yra atvirkščia paviršiaus kaitai.
II. Gruntinių vandenų mityba. Slūgsojimo gylis, kartu ir paviršiaus lygis, nuolat keičiasi. Trumpalaikius, sezoninius ir ilgalaikius pokyčius lemia gruntinių vandenų mityba, kurią įtakoja klimato sąlygos. Klimato įtaka pasireiškia kritulių kiekiu, išgaravimo dydžiu, jų tarpusavio santykiu. Klimatas keičiasi cikliškai, todėl gruntinių vandenų lygis yra cikliškas, įvairios trukmės ir intensyvumo. Trumpi klimato svyravimai (liūtys, sausros ir kt.) lemia laikinų gruntinių vandenų pokyčius, kurie būdingi tik negiliai (iki 5 m) slūgstantiems gruntiniams vandenims. Laikini, sezoniniai ir ilgalaikiai gruntinių vandenų lygio svyravimai rodo, kad gruntinius vandenis maitina įsifiltravęs į podirvį kritulių vanduo. Infiltracijos dydis priklauso nuo lietaus intensyvumo, vietovės reljefo, augalinės dangos ir kitų veiksmų. Augaline danga padengtuose plotuose, kur augalija sumažina vandens tekėjimo greitį, infiltracija vyksta geriau. Mitybos intensyvumas priklauso nuo pažemėjimų, gruntinio vandens slūgsojimo gylio...
Šį darbą sudaro 1537 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!