Atsakyti tiksliai neįmanoma, kadangi tyrinėjimai ir įvairių dokumentų kaupimas veda dar į priešistorės laikus.
Vandenynu, kaip mokslo objektu jau buvo domimasi nuo senų senovės, kadangi jis yra neatsiejama tolimojo transporto, krovinių gabenimo, laivininkystės, rekreacijos dalis.bene seniausius mokslinius jūrų stebėjimus apibendrino Aristotelis, parašė 180 įvairių jūros gyvūnų. Okeanografija nedarė pažangos iki XV-XVIa. didžiųjų atradimų.
Viduramžiai atskleidė žymių keliautojų vardus- Kolumbas, Amerigas Vespuči, Vaska da Gama, Magelanas. Jų jūrų kelionės praturtino žmoniją vertingomis žiniomis apie Pasaulinį vandenyną. Pirma, nors ir nesėkmingą bandymą išmatuoti vandenyno gylį atliko Magelanas. Jo vadovaujama ekspedicija pirmą kartą apkeliavo laivais pasaulį ir įrodė, kad egzistuoja vientisas Pasaulinis vandenynas ir užima didesnį plotą nei kontinentai.Tik tada daug sužinota apie jūrų geografiją ir sroves.
Pirmuoju okeanografu pelnytai vadinamas Italijos mokslininkas grafas Luidžis Marsiljis, tyrė visą jūros karaliją – nuo augalijos ir gyvūnijos iki srovių. Jis išrado propelerinį srovių matuoklį, atrado giluminę priešsrovę Bosforo sąsiauryje.
18 a. Amerikietis Bendžeminas Franklinas išleido Golfo srovės žemėlapį. Plaukdami pasroviui, laivai greičiau atgabendavo paštą iš Šiaurės Amerikos į Angliją. Džeimsas Kukas savo garsiose kelionėse į ramųjį vandenyną visiškai išsklaidė geografinį mitą apie vandenyno pietuose neva esantį didžiulį žemyną. Jis nesugebėjo išmatuoti tų vietų gylio, nes turėjo tik 1243 m, ilgio virvę.
XIX a. Pradžioje vokietis Aleksasdras fon Humboltas aprašė šaltąją srovę, tekančią nuo P. Amerikos pakrančių Galapagų salų link. Prie jūros tyrimų nemažai prisidėjo ir Č. Darvinas, kuris atkreipė dėmesį ir į planktoną ir sukūrė koralų rifų kilmės teoriją, kurią tik po daugiau kaip šimtmetį trukusių karštų debatų patvirtino gręžiniai. 19 a viduryje JAV karo laivyno leitenantas Matju Fontnas Moris išleido „Vėjų ir srovių žemėlapį“. Tai pirmieji jūrlapiai.
18 a, daug reikšmingų žinių per keliones surinko V. Beringas, D. Kukas,Ž. Laperūzas, R. Grejas, D. Vankuveris ir kt, jūrų keliautojai.
Geografinius atradimus dažnai papildė unikali okeanografinė informacija. 19 a. Viduryje jau buvo surinkta labai daug vandenyno gylio matavimo duomenų. Tai leido M. Fontenui...
Šį darbą sudaro 3119 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!