Senojo apledėjimo aukštumos

Priešpaskutinio apledėjimo paviršiaus sritį Lietuvoje sudaro iš pietryčių įsiterpianti nedidelė Ašmenos aukštumų dalis – Medininkų aukštuma su iš lėto nuolaidžiomis banguotomis nuošlaitėmis bei plynaukštėmis. Ašmenos aukštumų vardą pasiūlė (1923) S. Volosovičius. Šios aukštumos – tai irgi tik dalis dar stambesnės ir senesnės, gerokai į pietryčius nuo Lietuvos esančios moreninių aukštumų bei plynaukščių sistemos, kurią D.Sobolevas (1924) pavadino „Lenkijos – Baltarusijos aukštų lygumų juosta“. Dabar ji vadinama Baltarusijos aukštumomis (Beloruskaja griada).
Norint geriau suvokti respublikos ribose esančių šių aukštumų dalį, tiksliau jų tęsinį, kuris baigiasi prie pat Vilniaus, reiktų aptarti visas Ašmenos aukštumas. Geologiniu atžvilgiu Ašmenos aukštumos – tai ankstesnių apledėjimų aktyviai akumuliuotos (vidutinis kvartero dangos storis 150-200 m) makroskulptūrinis 200 km ilgio ir 30-50 km pločio moreninių nuogulų kompleksas, kurio pamatą sudaro apie 80- 120 m absoliutinio aukščio, kreidos bei neogeno nuosėdinių uolienų pakilumos. Tiesa, santykiniai pokvartero pamato nelygumų aukščio skirtumai čia nedideli, apie 20-40 m; jie padengti storesne negu aplinkinis reljefas morenine danga.
Ašmenos aukštumų orografijos1 būdingas bruožas – stambios makroformos2, t.y didelio spindulio, į pietus kiek išgaubti kalvyngūbriai3, kurių paskiri lankai yra vidutiniškai 30-40 km ilgio, 7-10 km pločio. Senesnių aukštumų mezoreljefą4 tirti nelengva. Kalvyngūbrių pirminio akumuliacinio mezoreljefo morfografinę išraišką pamatyti galima tik kai kuriose šių makroformų takoskyrinėse keterose: ant nestačių šlaitų masyvių kalvyngūbrių stuomenų riogso 25-30, vietomis 50-60 m aukščio kupetiškų, dažnai gana stačiašlaičių (iki 30° nuolydžio) kalvų santalkos ar grandinės, kartais – įprasti kalvagūbriai.
Anksčiau buvo manoma, kad šių aukštumų mezoreljefas sudarytas beveik vien iš priemolio. Dabar paaiškėjo, jog ten vyrauja fliuvioglacialinės sąnašos; paviršiuje yra nemažai riedulių. Be to, ir ne tokių stačių stambių formų viduje, jų branduoliuose pasitaiko įvairaus smulkumo vandens samplovinių nuogulų. Grynų, vien iš priemolio klostytų formų Ašmenos aukštumose yra tik apie 10-15% (bendro jų ploto ir tūrio).
Nuo seno tyrinėtojų dėmesį patraukė šių aukštumų orografija, pirmiausia išilginiai jų kalvyngūbriai, iš kurių taisyklingo plano ir formos buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!