Senėjimas įvairiu aspektu

Seno žmogaus kūnas keičiasi. Skaudžios ir socialinių pokyčių pasekmės – vienatvė, finansinis nesaugumas, priklausomybė nuo kitų žmonių, jis jaučiasi esąs nepageidaujamas, nebereikalingas, nemato jokios prasmės.
Mūsų visuomenėje vyrauja neigiama išankstinė nuostata senų žmonių atžvilgiu – senatvė siejama su mažėjančiomis jėgomis ir gebėjimais.
Mano darbo tikslas ir būtų atskleisti fizinius, psichinius ir socialinius senėjimo aspektus. Svarbu žinoti kaip keičiasi senstančio žmogaus kūnas, psichika, kaip jis socialiai prisitaiko prie aplinkos.
Senėjimo proceso sustabdyti neįmanoma, tačiau senatvę galima padaryti pakenčiamesnę. Seniems žmonėms reikia jaunesniųjų supratingumo, draugiškumo, galbūt solidarumo, tačiau tiktai ne užuojautos. Su vyresniais žmonėmis bendrauti reikia rimtai, kaip ir su visais kitais, o ne nuvertinti juos ar laikyti vaikais.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo lengva pasakyti, kas tai yra senatvė ir senėjimas. Senas žmogus yra nelabai darbingas, jis gauna pensiją, nebe toks greitas kaip anksčiau, eina susikūprinęs, pasiramsčiuodamas lazda, silpnai mato, todėl nešioja akinius, daug ką pamiršta ir apskritai yra keistokas. Jeigu šiais požymiais abejojame, galime išnagrinėti kiekvieną atskirai, tuomet pastebėsime, kad tam tikromis aplinkybėmis jie būdingi ir jauniems žmonėms, tačiau visuomet nemalonūs. Taigi atrodo, kad senatvė yra toks gyvenimo tarpsnis, kai sumenksta ankstesnieji gabumai ir galimybės, ir tartum senas žmogus jau nebegyvena. Taip suprantant senatvę, nėra ko stebėtis, kad senėjimas kartais lyginamas su liga. Senėjimo problemą svarsto žymūs mokslininkai ir įvairūs tarptautiniai kongresai.
Atsirado daug visokiausių senėjimo teorijų. Tačiau dėl vieno dalyko sutaria visi: senėjimas – ne liga. Mūsų, t.y. kiekvieno žmogaus gyvenimas yra negrįžtamas fizinis ir protinis vystymasis. Kiekvienam gyvenimo tarpsniui būdingi specifiniai, vyraujantys požymiai, bet tam tikros pagrindinės tendencijos yra panašios visais laikotarpiais ir nesikeičia.
Perėjimas iš vidutinio amžiaus į senatvę, nėra kažkas visiškai nauja ir reikšminga. Tai harmoningas visą gyvenimą trunkantis žmogaus vystymasis. Senatvė – ne liūdni apmąstymai apie praėjusį gyvenimą, o savarankiškas gyvenimo tarpsnis. Jai būti ruošiamasi sąmoningai.
Žinojimas, jog žmogaus gyvenimas kada nors baigsis, neturėtų mažinti asmens aktyvumo ir temdyti senatvės.
2, FIZINIAI POKYČIAI SENATVĖJE
‘Viskas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!