Namų darbai

Aplinkos vaidmuo žmogaus ugdymui. Aplinkos įtaka paaugliui

9.6   (3 atsiliepimai)
Aplinkos vaidmuo žmogaus ugdymui. Aplinkos įtaka paaugliui 1 puslapis
Aplinkos vaidmuo žmogaus ugdymui. Aplinkos įtaka paaugliui 2 puslapis
Aplinkos vaidmuo žmogaus ugdymui. Aplinkos įtaka paaugliui 3 puslapis
Aplinkos vaidmuo žmogaus ugdymui. Aplinkos įtaka paaugliui 4 puslapis
Aplinkos vaidmuo žmogaus ugdymui. Aplinkos įtaka paaugliui 5 puslapis
Aplinkos vaidmuo žmogaus ugdymui. Aplinkos įtaka paaugliui 6 puslapis
Aplinkos vaidmuo žmogaus ugdymui. Aplinkos įtaka paaugliui 7 puslapis
Aplinkos vaidmuo žmogaus ugdymui. Aplinkos įtaka paaugliui 8 puslapis
Aplinkos vaidmuo žmogaus ugdymui. Aplinkos įtaka paaugliui 9 puslapis
Aplinkos vaidmuo žmogaus ugdymui. Aplinkos įtaka paaugliui 10 puslapis
Aplinkos vaidmuo žmogaus ugdymui. Aplinkos įtaka paaugliui 11 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

“Aplinkos vaidmuo žmogaus ugdymui. Aplinkos įtaka paaugliui” Ši tema yra labai įdomi, aktuali ir be galo plati. Šiandieninis pasaulis kupinas įvairių sukrėtimų, atradimų ir socialinių permainų. Visa tai įtakoja žmogų, o juo labiau jaunesnio amžiaus vaikus ir paauglius. Aš nusprendžiau susikoncentruoti ties paaugliais ir aptarti kokią įtaką jiems daro artimiausia jų aplinka. Pagal Čikagoje atliktus tyrimus, daugiausia laiko paaugliai praleidžia mokykloje 32%, viešose vietose – 27%, namie – 41%. Daugiau nei pusę savo laiko jie praleidžia su kitais bendraamžiais (29%), klasės draugais (23%) ir tik 5% su tėvais. Paaugliai jaučiasi geriausiai, kai jie būna su savo bendraamžiais, toliau su šeima, vieni ir paskutinėje vietoje yra būvimas su klasės draugais. (Sarafino E. P., Armstrong J. W., 1980, p. 576) Ši apklausa parodo, kad artimiausi paaugliui yra jo draugai ir jo šeima, šiuos du aspektus aš ir pabandysiu išnagrinėti. Šiuo metu ypač daug kalbama apie paauglius, jų socialinę aplinką ir jiems iškylančias problemas. Mano nuomone, viena iš tokių problemų – aplinkos įtaka jiems. Mokykloje paauglys praleidžia didžiąją dalį savo dienos laiko: mokosi, socialiai bendrauja su kitais mokiniais bei dėstančiais mokytojais. Šio darbo tikslas – nustatyti priežastis paauglių dezadaptacijos mokykloje. Rašydama šį darbą iškėliau du uždavinius: 1. Išsiaiškinti koks tai amžiaus tarpsnis yra paauglystė. 2. Aptarti šeimos įtaką paaugliui. 3. Išnagrinėti kaip paauglį veikia bendraamžiai. Šio darbo rašymui naudojau nemažai literatūros, taip pat naudojausi savo pačios turima darbo patirtimi, kadangi jau trejus metus dirbu mokykloje. Man pačiai tiesiogiai teko susidurti su paauglių problemomis. Paauglystės amžiaus tarpsnio apibūdinimas Paauglystės amžiaus ribos nuo 12 iki 18 metų. Paauglystė kartais dar skirstoma į ankstyvąją 12 – 14 metų, 15-ieji metai – pereinamasis tarpsnis, o 16 – 18 metai – vėlyvoji paauglystė. Psichologiniu požiūriu paauglystė baigiasi, kai individas suranda savo tapatumą, susikuria savo vertybių sistemą, sugeba užmegzti ir palaikyti tarpusavio draugystės ir meilės santykius, numato ateities perspektyvas. Piaget ir kiti psichologai teigė, kad skiriamasis paauglio mąstymo bruožas, sprendžiant problemas – racionalus ir logiškas, tačiau jis nėra susijęs su potencialiais tarpusavio ryšiais, kuriuos nėra lengva nustatyti realiame pasaulyje ir kurie kartais išvis gali neegzistuoti. Kai kurių problemų sprendimui paauglys naudoja mąstymą, kurį skatina patirtis, vaidmenų prisiėmimas ir specialus mokymas. Tačiau tai negali būti taikoma visoms problemoms spręsti. Kai kuriuos sprendimus lemia specifiniai interesai. Daug autorių teigė, kad tai, kaip paaugliui pavyksta išspręsti tapatumo krizę, labai priklauso nuo visuomenės, šeimos ir draugų įtakos. “Ten, kur beveik visi visuomenės nariai laikosi tokių pačių religinių, moralinių, politinių ir seksualinių pažiūrų ir socialiniai pasikeitimai neryškūs, tapatumas pasiekiamas lengvai. Jaunas žmogus tiesiog turi perimti tuos vienintelius vaidmenis, kuriuos jis žino. Tačiau tokios sąlygos retos, nes šiuolaikinės komunikacijos ir transporto priemonės teikia jaunam žmogui daugybę tarpusavyje konfliktuojančių vertybių, ir dėl šiuolaikinės technologijos bei mokslo įtakos kiekvienai kartai tenka susidurti su vis didesniais socialiniais pasikeitimais”(R. Žukauskienė. Raidos psichologija,1996m., psl. 319). Pereidamas nuo šeimos prie stipresnių ryšių su bendraamžiais, paauglys įgyja daugiau nepriklausomybės, norėdamas pasitikėti bendraamžiais jis artimai su jais draugauja. Išsilaisvinęs nuo tėvų įtakos jis trokšta prisiimti vis daugiau bendraamžių vertybių. Paauglių grupės fenomenas yra daugelyje visuomenių, nepriklausomai nuo geografinio ir etninio požiūrių. Bendraamžių grupės padeda paaugliui užmegzti ryšius su priešingos lyties asmeniu. Šeimos įtaka paauglio vystymuisi, savęs vertinimui ir socialinei elgsenai Daugelis mokslininkų nurodo, kad paauglių fizinio, psichinio ir socialinio vystymosi linijos susilieja. Psichinės raidos tempas, visapusiškumas, turinys priklauso nuo bendravimo su suaugusiais, vienmečiais, nuo visuomeninės aplinkos ir veiklos. Metai tiesiogiai nelemia psichinio išsivystymo. Tačiau skirtingas vystymosi tempas turi įtakos paauglio psichikai ir savęs vertinimui. Paauglystės pradžioje (apie 12 – 13 metus) bręstantis individas ima reikalauti, kad kiti pripažintų jam teisę laisvai reikšti savo pažiūras bet kuriuo gyvenimo ar elgesio klausimu, rinktis draugus, leisti su jais laiką ir taip toliau. Šis procesas dėl savo teisių užtikrinimo šeimoje ir mokykloje trunka ilgesnį laiką, kol iš tikrųjų pripažįstama, kad paauglys gali reikšti savo nuomonę, ta nuomonė imama gerbti. Nors dauguma mokslininkų teigia, kad paauglystėje didelį vaidmenį paauglio gyvenime vaidina bendraamžių grupė, tačiau šeimos vaidmuo taip pat labai didelis. Nuo paauglio santykių su tėvais priklauso ar bendraamžių įtaka bus didelė, ar vidutinė, ar teigiama, ar neigiama. Tėvai privalo padėti paaugliui tinkamai pasirinkti draugus, tačiau tai reikia daryti ypač atsargiai, kad nebūtų pažeistas paauglio noras būti savarankišku, galinčiu nuspręsti su kuo jam bendrauti ir kaip teisingai pasielgti. Savęs vertinimas priklauso nuo to, kaip paauglį vertina aplinkiniai, ypač grupė, kolektyvas. Jei teigiamai – savęs vertinimas kyla, jei neigiamai mažėja. Paaugliai lygina save su kitais asmenimis, suvokia ir vertina save lygindami su kitais, o kitus pagal save. Nevalingai priskiria kitiems savo bruožus, juos vertina geriau, ieško daugiau bendrumų su kitais negu skirtumų. Sėkmė – savojo Aš nuopelnai, o nesėkmės, neigiamas savęs vertinimas – nulemtas aplinkinių. Savęs vertinimas prasideda šeimoje,nuo to kaip paauglį vertina tėvai priklauso ar sugeba atsakyti už savo poelgius, ar pasitiki savo jėgomis. Antinienė D. (2001) teigia, kad socialinis palyginimas yra labai svarbus savęs pažinimui. Stebėdami kitus žmones kuriame savęs vertinimą. Didelė dalis informacijos, kurią sužinome apie save gauname iš bendravimo su kitais. Pirmiausia socialinis palyginimas vyksta šeimoje, paauglys lygina save su savo tėvais, vyresniais broliais, seserimis ir tik vėliau šis procesas persikelia į išorinius santykius su kitais žmonėmis. Dauguma paauglių charakterio keitimosi, formavimosi sunkumus įveikia savarankiškai. Paauglys pradeda kritiškiau vertinti tėvų, iki šiol buvusių didžiausiu autoritetu, poelgius. Iki paauglystės vaiko pažiūra į save ir savęs vertinimas rėmėsi suaugusiųjų, ypač tėvų vertinimu. Paauglys susidomi savimi ir kitais, trokšta suprasti žmonių ypatybes, santykius, elgesio motyvus, išgyvenimus. E. Erikson (1996) teigia, kad pagrindinis jaunuolio brendimo aspektas – atrasti, apibrėžti ir sukurti save. Sustiprėjus savęs pažinimui, svarbiausiu paauglio uždaviniu tampa jo bendravimas su kitais - sugebėjimas bendrauti su kitu asmeniu ar asmenų grupe. Sugebėjimas bendrauti leidžia žmogui pajusti subrendimo jausmą, o subrendęs bendrauti žmogus gali veikti, būti produktyvus ir kūrybingas. Jis lygina save su aplinkiniais, nori išsiaiškinti savo trūkumus, nerimauja dėl jų ir siekia juos pakeisti. Nepasitenkinimas savimi skatina saviauklą, kuri turi didelę reikšmę paauglio vystymuisi. Jis pradeda mąstyti ir apie gyvenimo prasmingumą, kaip geriau gyventi, kokia veikla užsiimti. Siekdami savo tikslo paaugliai veiklą skirsto pagal savo asmeninių vertybių sistemą: reikalingi – nereikalingi, svarbūs – nesvarbūs. Tačiau norai ir sprendimai dažnai nesuderinami, todėl svarbią reikšmę turi valios ugdymas. Sprendžiant klausimą, ar tai daryti, ko reikia, ar ko norisi, nulemia svarbesnis motyvas, veiklos padarinių numatymas ir supratimo lygis. “Paauglys iš esmės siekia to paties kaip ir daugelis suaugusiųjų. Nuo šeimos vertybinių orientacijų priklauso, koks paauglys yra mokykloje. Šeima išgyvenanti nuolatinius konfliktus arba irimą, neauklėja, nepatenkina vaiko poreikių. O vaikams būtina bendrauti su suaugusiais, jie turi gauti iš jų meilės, patarimų, informacijos, jaustis šalia jų saugūs. Negalėdami patenkinti savo poreikių šeimoje, paaugliai to ieško kitur: tarp kiemo draugų, paauglių grupėse, dažnai gatvėje. Ne kiekviena šeima pajėgi teikti paaugliui psichologinę pagalbą. Kivirčai, įžeidinėjimai, priešiški santykiai šeimoje vaikams yra blogas pavyzdys. Negerai ir tai, kad besikivirčijantys tėvai praranda autoritetą vaikų akyse. Paauglystės laikotarpiu tėvų autoritetas dar neatskiriamas nuo suaugusiųjų autoriteto apskritai. Auklėjimas turėtų atitikti paauglio charakterį. Vienus paauglius reikia auklėti griežčiau, kitus švelniau. Vienus būtina nuolat kontroliuoti, kitiems galima leisti būti savarankiškiems. Šeimos sugebėjimas pasirinkti tinkamą auklėjimo stilių priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienas iš svarbiausių – tėvų sugebėjimas suprasti paauglio asmenybę”. (Anikinienė N., 1998, p. 26). Protestas prieš tėvų kontrolę, taisyklių laužymas gali būti bandymas įrodyti pasauliui, kad jis egzistuoja. Per didelė kontrolė skatina protestą, o visiškos laisvės suteikimas – palieka paauglį vienišą ir pažeidžiamą. Nustatyta, kad šeimos struktūra, tėvų išsilavinimas, jų tarpusavio santykiai taip pat daro didelę įtaką paaugliui. Pusė visų problemiškų paauglių gyvena nepilnose, blogai materialiai apsirūpintose šeimose. Paaugliai kitus žmones pradeda vertinti pirmiau, negu save. Vertinti kitus jie sugeba geriau ir teisingiau: paauglių sprendimai apie kitus paprastai būna turiningesni, labiau apmąstyti, konkretesni ir gilesni, negu sprendimai apie save. Tai suprantama, nes paauglys pažįsta save, tiktai pažinęs kitą, lygindamas save su kitais. Šeima paauglio savęs vertinimui ir socialinei elgsenai daro didelę įtaką. Jei šeima nuolat bendrauja su paaugliu, tiki juo ir taip stiprina jo pasitikėjimą savo jėgomis, tuomet paauglys bus mažiau įtakojamas tiek teigiamų tiek ir neigiamų aplinkos veiksnių. Kuo daugiau tėvai bendraus su paaugliu, tuo mažesnė bus bendraamžių įtaka jam. Bendraamžių grupės įtaka Kiekvienas nori priklausyti ir būti su tais, kurie skyrė jam dėmesio, kurių panašūs pomėgiai, ir su kuriais gali išreikšti ir parodyti save. Žmonės renkasi tuos draugus, kurie juos priima ir kurie juos mėgsta. Paaugliai nori būti su savo bendraamžiais. Šiuo laikotarpiu jie nemažai laiko praleidžia su bendraamžių grupe ir be tėvų globos. Būdami su bendraamžiais paaugliai gali priklausyti ir kartu jaustis laisvi. Jie išsivaduoja iš priklausomybės tėvams ir išreiškia savo identiškumą. “C. R. Cooper ir kitų (1992) nuomone, paaugliai šeimoje įgytą patirtį panaudoja kurdami santykius su bendraamžiais. Ankstyvojoje paauglystėje tiek berniukai, tiek mergaitės su draugais nesutaria daug atviriau nei su tėvais. Taip yra todėl, kad paauglių santykių su bendraamžiais prigimtis yra egalitarinė. Pasak, H. D. Grotevanto (1998), nepaisant santykių su tėvais ir santykių su bendraamžiais skirtumų, paauglių bendravimo su draugais individualumą lemia santykių šeimoje pobūdis. Pagrindiniai santykių su bendraamžiais bruožai atspindi paauglio patirtį šeimoje”. (Vaičiulienė A., 2004, p. 78 – 79). Bendraamžių įtaka – teigiama ir neigiama – yra kritinė būtinybė paauglio gyvenime. Patinka tai tėvams ar ne, bet dažnai bendraamžių nuomonės yra paaugliams svarbesnės. (http://www.focusas.com/PeerInfluence.html) 10 – 12 metų vaikai – tai jaunesniųjų paauglių grupė. Jiems draugai tampa labai svarbūs. Tai, kuo domisi šio amžiaus vaikai ir kokios vertybės jiems svarbios, priklauso nuo grupės nuomonės. Paauglio savęs vertinimas ir savęs suvokimas lemiamas to, kaip jį priima ir vertina bendraamžiai. Vaičiulienė A. teigia, kad bendraamžių grupių struktūra paauglystės laikotarpiu kinta. Pradžioje grupės susideda iš tos pačios lyties paauglių, vėliau jungiasi su priešingos lyties grupelėmis. Kiekviename vaiko amžiaus tarpsnyje šių veiksnių įtaka yra skirtinga: ankstyvoje vaikystėje labai svarbus yra mamos ir tėvo vaidmuo, pradėjus lankyti mokyklą didelę įtaką daro mokytojo elgesys, o vėliau bendraamžiai. Pagal atliktus Steinbergo (1980) tyrimus pastebima, kad bendraamžių grupės įtaka priklauso nuo to, ar paaugliai gyvena su abiem savo biologiniais tėvais. Jauni žmonės, kurie negyvena su savo biologiniu tėvu, yra jautrūs ir linkę į spaudimą asocialių asmenų. O tie paaugliai, kurie gyvena su abiem biologiniais tėvais mažiau pasiduoda draugų įtakai nei tie, kurie gyvena su vienu iš tėvų arba patėviais. Kuo nepalankesni paauglio ir suaugusiųjų santykiai, tuo daugiau vietos jo bendravime užima bendravimas su bendraamžiais ir tuo stipresnė jų įtaka jam. Bendraamžių grupės įtaka paauglystėje gali būti mažesnė, kadangi dar dauguma iš jų yra glaudžiai susiję su savo tėvais. Kuo didesnis tėvų susidomėjimas paauglių veikla ir mokymosi rezultatais, tuo geresni paauglių pažymiai mokykloje. Skaitydama literatūra pastebėjau, kad daugelyje tyrimų buvo nustatyta, jog vaikų elgesio priklausomybė nuo suaugusiųjų vertinimų yra atvirkščiai proporcinga jų amžiui: kuo jaunesnis vaikas tuo kritiškiau jis suvokia suaugusiųjų vertinimus ir teikia jiems didesnę reikšmę. Bendraamžių nuomonė ir vertinimai suvokiami kitaip: kuo jaunesnis vaikas tuo mažiau jam svarbūs bendraamžių vertinimai. Paaugliui svarbesni jo draugų, bendraamžių vertinimai, o suaugusiųjų vertinimų įtaka mažėja. Paauglys taip pat stengiasi garantuoti sau tam tikrą veiklos savarankiškumą, apginti kai kurias savo gyvenimo sferas nuo suaugusiųjų kišimosi tai gali būti santykiai su draugais, laisvalaikio leidimas, pamokų mokymasis. Kai kurie paaugliai nenori, kad suaugusieji kontroliuotų jų namų darbus ar savarankiškas jų pastangas toliau lavintis. Paauglių santykiai su bendraamžiais sudėtingesni, įvairesni ir turtingesni, negu jaunesnių vaikų. Būtent paauglystės laikotarpiu atsiranda įvairaus artumo santykiai, kuriuos paaugliai ryškiai skiria: gali būti tiesiog draugai, artimi draugai, bičiuliai. Bendravimas su jais visais labiau išeina už mokymosi mokykloje ribų. Apima naujus interesus, užsiėmimus ir santykius. Bendravimas su draugais įgauna labai didelę vertę, neretai tokią didelę, kad į antrą vietą nustumia mokymąsi bei bendravimą su artimaisiais. Bendraamžiai daro poveikį ne tik paauglių apsirengimui, bet ir jų socialinei veiklai, užimtumui, laisvalaikiui, seksualinei elgsenai, vartojimui arba ne vartojimui kvaišalų, mokslo pasiekimams. Kitaip tariant pagrindinėms gyvenimo sferoms. Paaugliui santykiai su vienmečiais pasidaro jo asmeninių santykių sfera, kurioje jis veikia savarankiškai. Labai ryškiai pastebimas paauglio siekimas bendrauti ir dirbti kartu su bendraamžiais, noras gyventi kolektyvinį gyvenimą, turėti artimų draugų, bičiulį, ne mažiau stiprus noras būti priimtam, pripažintam, gerbiamam kitų. Tai svarbiausias paauglio poreikis. Nemaloniausia paaugliui situacija – kolektyvo, draugų pasmerkimas, o sunkiausia bausmė – nenoras su juo bendrauti. Paauglio siekimas patraukti paauglių dėmesį, sudominti juos ir pelnyti simpatiją, gali pasireikšti įvairiai. Tai gali būti tiek savo sugebėjimų demonstravimas, tiek ir suaugusiųjų reikalavimų nesilaikymas, maivymasis. Paaugliai dažniausiai pažeidžia visuomeninio elgesio taisykles dėl to, kad yra nepatenkinti savo užimama padėtimi tarp bendraamžių. “Vaikų ir paauglių gyvenime atsitinka, daug visokių didesnių ar mažesnių nemalonumų, pavyzdžiui, gauna kontrolinio dvejetą, palieka mylimasis, išduoda draugas, suserga mama, šeima išgyvena nepriteklių ir t.t. Aišku, kad tada jie išgyvena nemalonių jausmų ir emocijų visumą. Tokiose gyvenimo situacijose yra svarbūs jausmų atpažinimo, įsisąmoninimo ir išreiškimo, kitaip sakant, jausmų valdymo įgūdžiai. Jei mokinys moka konstruktyviai valdyti jausmus – pasidalina tuo ką išgyvena, moka konstruktyviai įveikti stresą, geba pozityviai susitvarkyti su įtampa, tai jo sprendimai yra paremti tolima perspektyva, tada jo elgesys – save kuriantis, pozityvus. Pavyzdžiui, jei mokiniui bus pasiūlyta neiti į pamokas, gerti alų, ar vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas ar pan., jis turės pakankamai “blaivaus proto” įvertinti situaciją, padaryti tinkamą sprendimą ir atsisakyti. Tokiam mokiniui būdingos nuotaikos yra: ramybė, atsipalaidavimas, susidomėjimas ir sveikas susijaudinimas/sužadinimas.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 2845 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
11 psl., (2845 ž.)
Darbo duomenys
  • Raidų psichologijos namų darbas
  • 11 psl., (2845 ž.)
  • Word failas 71 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį namų darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt