Žaidimo įtaka vaiko gyvenime

Visi psichologai nagrinėjo vaikų žaidimų veiklą tuo tarpu jaunimo žaidybinės veiklos išnagrinėtos nėra. Vaikai žaidime ruošia save gyvenimui, tuo pačiu jie lavinasi psichiškai ir fiziškai. Žaidimo metu galima pažinti vienas kitą. Įsižiūrėjus į vaikų žaidimus, mes matome, kad žaisdami jie gauna daug naujų įgūdžių: darbštumas, veiksmingumas, tikslo pasiekimas, žaidimas suburia kolektyvą, moko padėti vienas kitam, ugdomas atsakingumas, principingumas. Mokoma kultūringumo, nuoširdumo, kuklumo. Žaidimas ypač pagilina, intelektualiai praturtina žinias.
Žaidimas yra puiki priemonė sudrausminti vaikus, ugdyti savidrausmę. Vaikai labai noriai įsijungia į žaidimus. Per žaidimus vaikas vystosi fiziškai (tvirtesnė ranka, lankstesnis kūnas, taiklumas). Žaidimų metu vystosi vaiko gabumai. Gabumų problema yra labai įvairi, jie vystosi neblogai, ypač aktyviai vystosi gabumai ankstyvosios vaikystės metais.
Žaidimas nėra vien tik mokymasis, tai ir pramoga. Todėl žaidimai turi būti įdomūs, suteikti džiaugsmą, malonumą, priklausomai nuo auditorijos, turi veikti poilsį.
Žaidimo metu iškeliama problema, kurios sprendime formuojasi loginis mąstymas. Loginio mąstymo metu žaidėjas išsiaiškina svarbiausius žaidimo momentus ir pasirenka tiesiausią kelią problemai spręsti. Pats žaidimo momentas – kūryba.
Taigi žaidimas žmogaus gyvenime turi auklėjamąją reikšmę, fiziologinę, pažintinę reikšmę.
Žaidimas kaip kultūros elementas yra istoriškai susiformavęs socialinis reiškinys. Tai ypatingos veiklos būdas, charakteringas tik žmogui. Žaidimo esmė – iliuzinės fantastinės situacijos kūrimas. Tai rimta veikla įsivaizduojamajame pasaulyje. Žaidime susijungia varžybų, bendradarbiavimo, kovos pergalės konfliktų, įvairiausių manevrų, išaiškinimų elementų. Žaidimas visada – varžybos. Žaidime neegzistuoja socialiniai barjerai. Žaidimo metu žmogus pergyvena įvairius jausmus, kurie padeda jam vystytis kaip individualybei ir kaip kolektyvo nariui. Žaisti nereikia talento. Žaidimą vaikas pasirenka savo noru. Kad prasidėtų žaidimas, reikalinga žaidiminė situacija.
Žaidimas ikimokyklinio ugdymo etape interpretuojamas, kaip vaikų gyvenimo būdas ir pagrindinė jų veikla. Tinkamai organizuotas ugdymas žaidimu gali padėti plėtoti dvasines, fizines vaiko galias, formuoti visuminį jį supančio pasaulio – suvokimą. Žaidimo pagalba sužadinamos vaiko kūrybinės galios visose srityse.
Žaidimas – socialinis reiškinys, atsiradęs visuomenės vystymosi laikotarpiu darbo procese. Jis atspindi žmogų supantį pasaulį.. kaip rašoma enciklopedijoje, žaidimai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!