Šeimos samprata literatūroje

Lietuvių literatūroje neretai aprašomas šeimų gyvenimas, kuriama jos samprata. Apie šeimų likimą rašo Jonas Biliūnas apysakoje „Liūdna pasaka“, Šatrijos Ragana apysakoje „Sename dvare” ir Juozas Tumas – Vaižgantas apysakoje „Dėdės ir dėdienės“. Nors visose trejose apysakose aprašomų šeimų gyvenimuose galime rasti panašumų tačiau išryškėja skirtingos jų patirtys. Jonas Biliūnas apysakoje „Liūdna pasaka“ vaizduoja šeimos gyvenimą, kuris labai greitai tampa tragiškas, Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ aprašoma motinos ir tėvo įtaka vaikų ugdymui , Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ vaizduojamas aukojimasis dėl šeimos narių gerovės.
Rašytojo prozininko Jono Biliūno kūryboje didelis dėmesys skiriamas šeimai. Autorius aprašo įvairias šeimas – darnias ir tokias, kuriose pasitaiko konfliktų, analizuoja šeimos narių portretus, jų vidinius išgyvenimus. Šeima kaip gyvenimo pagrindas, bendrystės ir atjautos vieta sutinkama ir J. Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“. Kūrinyje atskleidžiama tarpusavio santykių svarba žmogaus gyvenime, ką šeimos nariai reiškia vienas kitam. Sukūrę šeimą Petras ir Juozapota vienas kitą palaikė, vienas kitame rasdavo paguodą, kartu svajojo būti laisvi (citata: „Kur dabar jisai, vargintojėlis, po margą svietelį trankos?.. Gal alkanas ir apiplyšęs? Nėra kam jo paguosti, širdies nuraminti...“). J. Biliūno kūryboje sutinkama tradicinės šeimos samprata, būdinga ankstesnėms kartoms, mūsų senoliams - santuokoje sudaryta šeima, kurioje yra vyras, žmona, vaikai. Petras ir Juozapota, troško tėvynės ir asmeninės laisvės, svajojo susilaukti vaikų, pajusti pilnatvę po darbo dvare baudžiavos laikotarpiu. Kūrinio veiksmas vyksta lietuvių sukilimo laikotarpiu, todėl Petrui slapta išėjus į mišką kovoti, šeimos gyvenimas pasikeičia negrįžtamai. Darbštus, bet ūmaus būdo ir svajotojas Petras taip ir nesugrįžta į šeimą, o pasitikusi tragišką šeimos likimą, kankinama nežinios Juozapota pasikeičia negrįžtamai. Taigi, J. Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“ šeima, meilė artimui, geresnio gyvenimo siekimas aprašomi kaip viena didžiausių vertybių žmogaus gyvenime.
Kitokia šeimyninė patirtis aprašoma Šatrijos Ragana apysakoje „Sename dvare“. Rašytojos šeimoje buvo itin svarbi išsilavinimo, kultūros, dvasingumo tema, kuri pastebima ir apysakoje. Stiprus ryšys tarp šeimos narių, Šatrijos Raganos apysakoje „Sename...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!