Savižudybės kaip socialinė problema. Savižudybės jaunimo tarpe

Praėjusį dešimtmetį Lietuvoje ypatingai padidėjo susidomėjimas reiškiniu vadinamu savižudybe. Apie tai vis dažniau rašoma laikraščiuose, kalbama per televiziją bei radiją. Beveik kiekvieną dieną pranešama apie iš gyvenimo pasitraukusius žmones. Mūsų šalyje savižudybės tampa itin aktualia ir skausminga problema, nes vis dažniau nusižudo jauni žmonės bei tie, kuriems galima būtų padėti, tačiau dėl valstybinės savižudybių prevencijos programos nebuvo ta pagalba jų nepasiekė. Laietuva jau kelerius metus pirmauja Europoje ir veikiausiai visame pasaulyje pagal santykinį savižudybių skaičių. Labiausiai jis išaugo 1988 – 1994 metais, kai savižudybių 100 tūkst. gyventojų padaugėjo nuo 26,6 iki 45,8. 1997 metais šis rodiklis buvo 44. Lietuva savižudybių lyderės „marškinėlius“ paveržė iš visą XX amžių pirmavusios Vengrijos, kurioje per pastaruosius keliolika metų santykinis savižudybių rodiklis sumažėjo nuo 45,6 (1987) iki 32,9 (1995). Beje, kitose šalyse savižudybių rodiklis tesiekia 10 ir tik nedaug kur viršija 20 (Stepukonis F.,1999).
Psichologijos žodynas (1993), savižudybę, (suicidą), apibrėžia kaip tyčinį savo gyvybės nutraukimą. Dažniausi būdai – pasikorimas, nusinuodijimas (vaistais, dujomis), retesni – nusišovimas, pasiskandinimas, iššokimas iš aukštų pastatų ir kt. Anot suicidologės D. Gailienės (2001), savižudybė – sudėtingas ir įvairiapusis reiškinys, kurį vienokiu ar kitokiu laipsniu visada lemia biologiniai, kultūriniai, sociologiniai, tarpasmeniniai, loginiai, sąmoningi ir nesąmoningi, filosofiniai/egzistenciniai veiksniai. Apibendrinus labai įvairius duomenis apie socialinius, kultūrinius, psichologinius savižudiško elgesio aspektus Lietuvoje, galima teigti, kad siekiant paaiškinti savižudybės procesą, būtina atsižvelgti į dviejų lygių priežaščių konsteliaciją – socialinio lygmens ir individo lygmens. Pasak prof. Gailienės, kiekviena savižudybė – tai neatsiejama abiejų šios grupės veiksnių vienovė. Savižudybė priklauso nuo visuomenės, kurioje individas gyvena struktūros, integracijos ir bendrųjų nuostatų savižudybės atžvilgiu. Tuo pat metu savižudybė maksimaliai individualus poelgis.
Šio darbo tikslas yra atskleisti savižudybę kaip fenomeną. Įvardinti jos socialinius ir psichologinius veiksnius bei kiek tai įmanoma dėl ribotos darbo apimties kitas determinantes. Pateikti statistinius bei demografinius savižudybių paplitimo duomenis. Darbe atkreiptas dėmesys į šios problemos mokslinius tyrimus bei prevencijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!