Savęs pažinimo ir apsisprendimo kelias lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, Vincas Mykolaitis – Putinas, Marius Katiliškis)

Savęs pažinimas yra individualus, dažniausiai daug laiko ir pastangų reikalaujantis procesas, kuris yra labai svarbus, nes brandina asmenybę. Pažinti save yra būtina, nes tik gerai save pažįstantis žmogus gali iš tiesų pasitikėti savimi, būti nuoširdus sau ir kitiems bei priimti tinkamus sprendimus. Savęs pažinimo ir apsisprendimo tema tampa itin aktuali modernėjančioje lietuvių literatūroje. XIX a. šios temos svarbą autobiografiškoje apysakoje „Sename dvare“ akcentavo Šatrijos Ragana (tikrasis vardas Marija Pečkauskaitė), Vincas Mykolaitis – Putinas romane „Altorių šešėly“ bei Marius Katiliškis romane „Miškais ateina ruduo“.
Realizmo epochos rašytoja Šatrijos Ragana apysakoje „Sename dvare“ vaizduoja pagrindinės kūrinio veikėjos mamatės jausmo bei proto kovą ir apsisprendimą gyventi ne sau, o kitiems. Dvare vykstančio pagrindinio apysakos veiksmo centre – mamatė, kuriai vaikystę ir jaunystę Žemaitijos dvaruose praleidusi autorė Marija Pečkauskaitė skiria didelį dėmėsį. Būsimąją rašytoją su mama siejo itin glaudus ryšys, todėl nenuostabu, kad pagrindinė apysakos veikėja – motina. Pasakojimas iš duktės Irutės perspektyvos atskleidžia, kad tai jausminga, labai religinga, subtiliai jaučianti meną moteris, kurios gyvenime kultūra užima svarbią vietą. Apysakoje vaizduojama naktį, mėnesienos apšviestame sode vaikštanti mamatė gėrisi gamtos grožiu bei džiaugiasi, kad „Tokią naktį amžinybė savo sparnu paliečia žmogaus sielą.“ Aplinkui regimas grožis, galimybė svajoti, muzikuoti, skaityti poeziją, kuri leidžia viską užmiršti, būti kartu su vaikais ir padėti visiems – taip moteris suvokia savo pašaukimą. Mamatės vyras Liudvikas, praktiškas ir geras žmogus, deja, jam nesuprantamos žmonos sielos gelmės, jos širdžiai artimesnis taip pat meniškos sielos ponas Jonavičius. Skambindama su Jonavičiumi pianinu ji jaučiasi savimi, pasineria į muziką. Menas padeda mamatei giliai mąstyti, pažinti save, ji trokšta daugiau nei gali suteikti kasdienis gyvenimas. Moteris stengiasi neprarasti aukštų idealų, tačiau sieloje liūdi dėl jų nepasiekiamumo, kadangi svarbiausia jai yra motinos ir žmonos, šeimos moters pareiga. Apysakoje mamatė išryškėja kaip svajotoja, idealistė, tačiau svarbiausiu dalyku gyvenime ji laiko šeimą, dėl jos atsisako savo norų ir aukoja svajones....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!