Savęs ir pasaulio pažinimo problema literatūroje

Savęs ir pasaulio pažinimo problema literatūroje.

Johanas Volfgangas Gėtė, Vincas Mykolaitis-Putinas, Vytautas Mačernis

Savęs ir pasaulio pažinimas yra individualus, dažniausiai daug laiko ir pastangų reikalaujantis procesas, kuris yra labai svarbus, nes brandina asmenybę. Ši tema tampa itin aktuali ne tik pasaulinės reikšmės dramaturgijoje, bet ir modernėjančioje lietuvių literatūroje. Johano Volfgango Gėtės dramoje ,,Faustas” svarstomos pasaulio, mokslo, savęs pažinimo problemos. Lietuvių modernisto Vinco Mykolaičio-Putino romane ,,Altorių šešėly” vaizduojamas jaunuolis, bandantis suprasti tikrąjį savo pašaukimą. O poetas Vytautas Mačernis savo kūryboje kėlė egzistencinius klausimus ir bandė išsiaiškinti tikrąją žmogaus vietą pasaulyje. Pažinti save ir pasaulį yra būtina, nes tai pažinęs žmogus gali tvirtai pasitikėti savimi, būti nuoširdus sau ir kitiems bei priimti tinkamus sprendimus.

Johano Volfgango Gėtės dramoje ,,Faustas” svarstomos pasaulio, mokslo, savęs pažinimo problemos. Vokiečių literatūros klasikas vaizduoja pagyvenusį viduramžių mokslininką, pavargusį nuo mokslo tiesų ir knygų išminties. Pagrindiniam dramos veikėjui nebeįdomu tyrinėti kosmoso sistemas, kurių ženklus atpažįsta senose knygose, protagonistas ima trokšti ir ilgėtis gyvenimo malonumų, jutiminio gyvenimo. ,,Fauste“ svarstomos sudėtingos pasaulio pažinimo, žmogaus prigimties, jo galių problemos, apmąstomi būties esmės klausimai. Pasak Imanuelio Kanto, aštuoniolikto amžiaus vokiečių filosofo ir filosofijos pradininko, ,,Žmogaus žinojimas kyla ne iš pasaulio daiktų, bet iš pačių pažinimo veiksmų. Koks yra pasaulis ir jo daiktai „patys savaime“, žmogus visiškai nieko negalįs pasakyti. Pažinimas visada yra susijęs su žmogaus gebėjimais ir jo patirtimi. Tik žmogaus protas, jo veikla nepažinius „daiktus savaime“ stengiasi paversti jam pažiniais „reiškiniais“, „daiktais mums“. “ . Kūrinio monologuose vis sugrįžtama prie neišsprendžiamos prieštaros tarp didelių siekių, noro aprėpti būties begalybę ir menkų žmogaus galimybių. Dėl to kylantis nepasitenkinimas ir nusivylimas skatina Faustą eiti tolyn, ieškoti naujos patirties, o palaimos ir pasitenkinimo būsena reikštų dvasinę mirtį. Kitas dramoje labai svarbus veikėjas - Mefistofelis- velnias, blogio įsikūnijimas , griovimo dvasia. Jo uždavinys- viską griauti ir neigti , naikinti. Jis žiūrėdamas tik į žmonių gyvenimą nemato jame jokios harmonijos, teigia, kad žmogus gyvena kaip ir kiekvienas gyvulys. Tačiau jis reikalingas Faustui, norinčiam eiti nauju ieškojimų keliu. Pagrindinė kūrinio tema- faustiškojo tipo žmogaus nepasitenkinimas. Faustiškasis žmogus yra toks, kuriam po kiekvieno noro išsipildymo atsiranda naujų troškimų, todėl neįmanomas pastovus, ilgalaikis pasitenkinimas. Dėl to nebaisus ir sandėris su velniu, negalint patirti ilgalaikio pasitenkinimo, tarsi nėra ką prarasti. Taigi, dramoje ,,Faustas” puikiai atsispindi žmogaus troškimas pažinti pasaulį ir save, kuo daugiau patirti bei nepasiduoti sunkumams.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!