S. Geda ,,Giesmė apie pasaulio medį“ analizė

Sigitas Geda – savitas lietuvių poetas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1994). Jis ieškojo universalios mitinės atminties: siejo baltų, krikščioniškąją ir Senovės Rytų mitologinę sąmonę. Eilėraštyje „Giesmė apie pasaulio medį“, pasitelkiant mitologinius įvaizdžius, apmąstoma žmonių „iš Lietuvos“ būtis.
Literatūros kritikas Regimantas Tamošaitis yra teigęs, kad „Nuo seno Vakarų kultūroje skiriami du mąstymo būdai, du pasaulio aiškinimo ir vaizdavimo metodai – mythos ir logos, išmonė ir teorija, „pasaka“ ir „istorija“ op. cit., p. 140. Gedos eilėraščio centrinė ašis – mitinis lietuvių (baltų) pasaulio medis, kurio paunksmėje atsiveria savitas žmonių „iš Lietuvos“ gyvenimas. Skaitant tekstą, galima iššifruoti mitinį kūrinio kodą (op. cit., p. 139).
„Giesmė apie pasaulio medį“ skirta dviem kūrėjams: teologui, lietuvių raštijos darbuotojui, folkloristui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui Martynui Liudvikui Rėzai (1776–1840) ir lietuvių dailininkui Petrui Repšiui. Rėza pirmasis išleido lietuvių liaudies dainų rinkinį (1825), taip pat paskelbė Kristijono Donelaičio, minimo Gedos tekste, kūrybą, o Repšys ištapė didžiulę freską „Metų laikai“ (1974–1984) baltų mitologijos motyvais (joje yra pasaulio medis) ir sukūrė reljefą „Žuvusioms baltų gentims“ (1994) – abu kūriniai yra Vilniaus universiteto Lituanistikos centre.
Gedos teksto įvaizdžiai sukuria neįprastą erdvę ir laiką, kur vyksta gyvenimas. Tekstas pradedamas tarsi vieno žmogaus įspūdžiais „besėdint“ – reikia suprasti „man besėdint“ – ir pereinama prie „mes“, prie kolektyvinio veikėjo „mes, žmonės“. Tasai ,,aš“ parodomas prie marių, „ant slenkančiosios kopos“ – tai, matyt, yra Kuršių Nerija, ypatinga Lietuvos vieta, susijusi su Rėza (ten buvo jo gimtasis Karvaičių kaimas). „Marių bangos“ primena Maironį, o „slenkančiosios kopos“ įvaizdis atspindi laiko tėkmę. Kopa – kalnas dar yra dangaus ir žemės jungtis – ypatinga vieta. Būtent toje vietoje atsiranda eilėraščio žmogaus nuostata: „Pasijutau kaip niekad žmogus iš Lietuvos“. Toks pojūtis kyla iš širdies sopėjimo. Eilėraščio pradžios įvaizdžiai „kopa“ arba kalnas – žemės ir dangaus jungtis, „širdis“ sietini su eilėraščio pabaigos įvaizdžiais ąžuolo šerdimi ir medžiu virš Baltijos – pasaulio medžiu. Galima numanyti, kad „ąžuolo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!