S. Geda "Strazdelio giesmė Rygos miesto šlovei"

Eilėraščio semantikoje nesunkiai pastebimi graikų bei romėnų mitologijos vaizdai besipinantys su Lietuvos bei Lenkijos vaizdais. Kūrinyje pateikti šie graikų bei romėnų mitologijos vaizdiniai: Neptūnas, Eolas, Zefyras, Sirenos, Belona, Marsas, Saturnas. Pasitelkdamas i pagalbą mitologiją, autorius vaizdingai nupiešia Rygos miesto padėtį tuo metu, kai Vilnius priklausė Lenkijai. Eilėraštyje pastebimi du vienas į kitą integruojantys vaizdai- mitologijos motyvai bei istorijos motyvai, nušviečiantys to meto Lietuvos bei Lenkijos padėtį.
Pačioje eilėraščio pradžioje nesunkiai galime pastebėti kreipinį eilėraščio žmogaus kreipinį į Neptūną- romėnų vyriausiąjį jūrų dievą, kuris yra tarsi įasmeninamas- apie jį kalbama kaip apie žmogų. Semantiškai lanksčiai eilėraščio žmogus ne tik kreipiasi i Neptūną, bet ir trasi įsako jam- eikš čia, stokis, trauk skeptrą, šypsokis. Eilėraščio semantikoje išskiriama liepiamoji nuosaka. Eilėraščio žmogus ragina vyriausiąjį jūrų dievą traukti savo skeptrą, šokti, groti, kol jo veidas nušvis. Galime pastebėti, kad pirmasis posmas yra surimuotas- stokis/šypsokis, kažkelintą/tenušvinta. Lygiai taip pat surimuoti yra ir kiti eilėraščio posmai.
Toliau eilėraštyje tęsiamas Neptūno motyvas, vaizdingai aprašoma jo didybė bei galybė, Neptūnas yra tarsi garbinamas bei šlovinamas, pavyzdžiui, „Visas pasaulis tau gieda“. Eilėraščio žmogus užjaučia Neptūną, juk kas jam tenka nešioti tuos, kurie gimsta („žemėj atsiranda“). Jau pačioje eilėraščio pradžioje ir toliau matome, kad Neptūno motyvas eilėraštyje yra labai svarbus, nes pabrėžiama jo šlovė bei garbė.
Eilėraštyje galime pastebėti kitą mitoligijos atstovą- Eolą- vėjų dievą, į kurį taip pat kreipiasi eilėraščio žmogus ir ragina jį atsileisti, tai yra eilėraščio žmogus kviečia jį į pagalbą. Jis prašo Eolo varyti laivus Rygužėn. Eilėraščio semantikoje pastebime, jog Rygos miestas nėra vadinamas paprastai- Ryga, o Rygužė. Tai suteikia eilėraščiui vaizdingumo. Vaizdingumo suteikia ir tokios frazės kaip: burės teplazda, dumples pūsdamas, nešiot ant sprando, laivus Rygužėn varo.
Toliau eilėraštyje pastebimas Zefyrų motyvas. Zefyras graikų mitologijoje- tai vakarų vėjo personifikacija, vienas iš keturių Anemojos vėjų, Eolo ie Eos sūnus. Eilėraščio žmogus kviečia bei ragina Zefyrus padėti varyti laivus- „Kur jūs,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!