J. Vaičiūnaitė, M. Martinaitis, S. Geda

žodžio meistrė.
TĖVUS BALTAIS CHALATAIS“.
Poetė nuolat stebėjo aplinką — kartais ją sudomindavo koks nors patrauklus
reljefas, architektūros detalė, žmogaus eisena ar išgirstas muzikos akordas, ji
gebėdavo fiksuoti tai, kas aplinkui. Tačiau tai ypatingas stebėjimas — ji
nematydavo, kas bjauru, nešvaru ar nemalonu, o tai, kas gražu, suteikia vilties,
įkvepia kūrybai. Dažnai tokie pojūčiai ir virsdavo eilėmis. Poetinį J. Vaičiūnaitės
braižą formavo ne tik perskaitytų žymių ar mažiau žymių poetų kūryba, bet ir
prozos knygos, taip pat ne viena meno sritis. Vaikystėje būsimoji poetė lankė
muzikos mokyklą, vaizduotę žadindavo įvairūs koncertai. Darė įtaką filmai, atskiri
kadrai (kino seansai pas poną Mikalauską vaikystėje), teatras, baletas, meninės
fotografijos, muzikos kūrinio formos išbaigtumas, monumentalūs architektūros
statiniai ir visa kita, kas susiję su meno pasauliu.
Lyrikė yra sakiusi, jog „Menas yra
būtinas žmogui, jis formuoja jį
vaikystėje, lydi visą gyvenimą, auklėja jį
humanizmo dvasia, ir kiekvienas renkasi
iš jo begalybės tai, kas jam labiau
artima“.
Eilėraščių laikas
Daugelio J. Vaičiūnaitės eilėraščių apie Kauną laikas - prisiminimų. Kaunas -
gimtasis miestas - apgaubtas vaikystės spindesio, apšviestas „negrįžimo”
saulės. Prisiminimuose atgyja praeitis: skardžiu kylantis vaikystės funikulierius,
išnyrantis iš sapno; pro miglą skamba sesers pianinas. Atsiminimai visada
susiję su šviesa - visa yra nušviesta prisiminimų saulės. Laiko reginiai matomi
lyg pro ūkanas, miglą, buvę ir jau nesantys. Tai vizijos.
Kai kalbama apie senąjį Vilnių arba kitus Lietuvos istorijos puslapius, tada
sukuriamas vaizdas, lyg praeitis susitiktų su dabartimi. Numirę skulptoriai,
auksakaliai ir mūrininkai pristabdo šimtmečius, senamiesčio gatvėje sutirpsta
miestiečių balsas, prievartėj girdėti kiemsargiai ir arkliai, kurių jau seniai nėra...
Eilėraščių erdvė
Pirmuosiuose eilėraščiuose atsiveria plačios erdvės. Vėliau vis dažnesnė retrospekcija, o
paskutiniuose eilėraščiuose erdvė gerokai siauresnė - kambarys, miesto aikštė, bet erdvės
įspūdis vis tiek išlieka stiprus.
Erdvė dažnai modeliuojama geometrinėmis figūromis: itin dažni ratas, rutulys, kreivė, taškas,
kampas, kontūras, tiesė, kubas, ratilas, skritulys. Kai kurie sudaro atskiras semantines grandis:
matyt, nuo saulės, vienos svarbiausių J. Vaičiūnaitės metaforų, yra kilę nimbo, aureolės, rato,
apskritimo vaizdiniai.
Tapybos nulemti yra erdvės modeliavimai. Ji mėgsta suskaldytą, sudvigubintą erdvę – kartoja
veidrodžio, peizažo, fono motyvus.
Erdvė dažnai yra šviesi: krinta saulės, žvaigždynų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!