S. Daukanto pasakos ir pasakėčios samprata

Simonas Daukantas yra vienas iš labiausia nusipelnusių lietuvių istorikų, liaudies švietėjų. Jis be viso ko sudarė pirmąjį lietuvių tautosakos istorijoje liaudies pasakų rinkinį "Pasakos masių". Iš lotynų kalbos 1824 m. išvertė į lietuvių kalbą Fedro pasakėčių rinkinį. Anot S.Daukanto: ,,visa, kas nuo žmonių pasakojamas apie būtus ir nebūtus daiktus bei notis, vadinas pasaka“ (S.Daukantas ,,Vertimai ir sekimai“, psl.31). S.Daukantas turėjo savus būdus ir privalumus pasakose. Tad šio darbo tikslas yra atskleisti kaip Daukantas suprato pasakėčios ar pasakos sandarą, kokią vieta ji užima žmogaus gyvenime.
2.S.DAUKANTO TEORIJA: PASAKOS IR PASAKĖČIOS SAMPRATA
Jau XIX a. lietuvių literatūros pradžios tekstuose (S. Daukanto Fedro pasakėčių (1846) pratarmėje, pavadintoje „Pasakos būdas“) įvardijama savita pasakojimo samprata, aptarianti literatūrinį pasakojimą ir istoriją - praeitį kaip pasakojimą, išskirianti į atskirą grupę pasakėčios, “žebelės”, arba zaunos, žanrą. S. Daukanto supratimu, siekiančiu Antikos poetinę patirtį, Aristotelio Poetiką, svarsčiusią poezijos ir istorijos santykį tikrovės modalumo kategorijomis, pasakojimo struktūros ašį sudaro „išmezgimas ir sumezgimas“: „nei be vieno, nei be kito pasaka niekaip negali būti“, t. y. istorija-pasakojimas, kaip teigia naujasis istorizmas, privalo turėti ne tik pradžią, vidurį ir pabaigą, bet ir intrigą. Įdomu, jog S. Daukanto „Pasakos būde“ literatūros tekstų naratyvumas suprantamas kaip nesamas, bet įmanomas tikrovės įvykis.
S.Daukantas manė, jog pasakomis ne tik reikia gėrėtis, bet ir iš jų pasimokyti. ,,Pasakos Fedro“ atitiko klasicizmo estetikos principus. Pagal jį pasaka yra neužrašoma, o perduodama žmonių iš lūpų į lūpas. Pasakų būna įvairių: apie būtus ir nebūtus dalykus, apie tokius įvykius, kuriais yra abejojama, apie kokius nors garsius darbus ir pan. Pasaka tuo bus geresnė, kuo ji bus ,,smailesnė“. Sumezgimas ir išsimezgimas pasakose ateina iš pačios jos prigimties. Pasakos skaitytojas turi iškart jausti tą sumezgimą ir išsimezgimą. Išsimezgimas pasakoje būna tuomet, kai tarp veikėjų užmezgamas veiksmas ar koks įvykis, kuris laukia atomazgos, pvz. pasakoje apie vambolę ir erelį:
,,Spruko kiškis, erelio vejamas, ir pamatė vambolę, kaip tariama...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!