Kaltės ir atgailos samprata J. Biliūno novelėse "Vagis", "Kliudžiau" ir "Lazda"

Jono Biliūno novelėse yra nebūtinas aiškus nusikaltimas, už kurį galima bausti, svarbiausia savo kaltę reikia suprasti ir gailėtis dėl jos. Pavyzdžiui, novelėje “Vagis” skaudžiai savo kaltę jaučia žmogus, užmušęs vagį, gelbėdamas savo turtą ir gyvybę. Nors daugiau ir nieko nenuskriaudė, neprilietė pirštu, tačiau pirmoji užmušta gyvybė išliko ilgam. Be to, jis netiki, kad kokia nors bausmė gali išpirkti jo kaltę ir sugrąžinti prarastą ramybę. Taigi, kaltės ir atgailos jausmas žmogų slegia iki senatvės.
Žinoma, savo kaltę gali suvokti ne tik subrendęs žmogus, žinantis visas moralines vertybes, bet ir mažas vaikas, kuris savo kaltę suvokia ne protu, o širdimi nujaučia. Visa tai supranta Jono Biliūno novelėje „Kliudžiau“ aprašytas vaikas, nors jis tėra tik antros klasės mokinys. Jis, nušovęs katytę, didžiuojasi tuo, tačiau vos pribėgęs pajunta širdyje šaltį. Vaikas, pamatęs „nenusakomo skausmo pervertą veidą“ katytės veidą, supranta savo kaltę. Dabar jam ta katytė jau nebe ta „niekam nereikalinga“, o tarsi kažkas labai artima. Jam šis jo poelgis tampa didele našta, kuri slegia jo krūtinę. Visa tai jis supranta pats, be...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!