Kaltės ir atgailos tema literatūroje (remiantis Jono Biliūno ir Vinco Mykolaičio-Putino kūryba)

Nesvarbu į kurį laikmetį pažiūrėtume, visais laikais buvo įvairių aplinkybių, dėl kurių žmonės nusidėjo ir atliko tam tikrus nusižengimus. Neretai toks nusikaltęs asmuo suvokia, kad padarė kažką ne taip, jį apima gailėjimasis ir didžiulis kaltės jausmas. Tačiau kartais, žmogus gali jausti kaltumo ir gailesčio jausmus net tada, kai nepadaro nieko blogo. Kaltės ir atgailos temų aktualumą liudija ir tai, kad jos dažnai įvairiapusiškai yra nagrinėjamos literatūros kūriniuose Būtent todėl, tad remdamasiiantis Jono Biliūno ir Vinco Mykolaičio-Putino kūryba, analizuosiu šiuos skirtingomis aplinkybės apsireiškiančius kaltės ir atgailos jausmus.
Visų pirma, kartais kaltės ir atgailos jausmas yra tarsi moralinis nepasitenkinimas, kuris atsiranda dėl tam tikrų asmens padarytų veiksmų. Neretai atsiminimai apie padarytus netinkamus veiksmus gali išlikti visam gyvenimui ir nuolat apie tai priminti, tarsi visažinis lipant ant sąžinės balsas, ir baudžiantisdžiant už atliktą nusikaltimą. Tokia situacija vaizduojama ir XX a. rašytojo, psichologinio realizmo atstovo, Jono Biliūno kūrinyje „Vagis“, kuriame vaizduojamas pagyvenęssuaugęs žmogus, su širdgėla ir tam tikra našta prisimentantis jaunystėje atliktą nusikaltimą. Pagrindinis veikėjas Jokūbas, norėdamas išgelbėti savo mylimą kumelį, šeimos turtą, nespėjęs pasikviesti pagalbos ir klausydamas savo instinktų užmuša vagį bandžiusį pavogtį arklį: „kaip daviau kūle per galvą, – net žagtelėjo ir parkrito negyvas ant žemės, nei vieno žodžio neprataręs“. PaAptikrinęs vagį supranta, kad nebūtų likęs gyvas, kadangi šis buvo ginkluotas revolveriu ir peiliu. Tačiau net ir žinodamas tai, vis tiek prislėgtas kaltės jausmo, prisimena, kaip paslepia arkliavagio kūną, tam, kad išvengtų kalėjimo. Negana to, niekam nesakęs išverčia numirėlį į griovį ir grįžta namo tarsi nieko nebūtų atsitikę. Kitą dieną policija suradusi negyvėlį su užmautua apynasriue supranta, už ką jis buvo užmuštas, pakalbinę, paklausinėję, kaltininko taip galų gale ir nebeieško (nes ant vagies lavono užmestas apynasris, rodė, už ką jis buvo nužudytas, o policija ir kaimo bendruomenė nė kiek negailėjo užmuštojo vagies, net pritarė tokiai bausmei). Nors ir aprimęs, vėliau vedęs ir susilaukęs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!