Liaudies pasakos ,,Eglė žalčių karalienė” ir S. Nėries literatūrinės pasakos panašumai ir skirtumai

Liaudies pasakos ,,Eglė žalčių karalienė” ir S. Nėries literatūrinės pasakos panašumai ir skirtumai

Salomėja Nėris – viena žymiausių lietuvių poečių, neoromantikė, lyrikė, daugelio eilėraščių ir poemų kūrėja. Bene populiariausia jos poema yra ,,Eglė žalčių karalienė‘‘, parašyta 1938 – 1939 metais. Poemos siužetą autorė pasiėmė iš senos lietuvių liaudies pasakos, kuri taip ir vadinasi - ,,Eglė žalčių karalienė‘‘. Galbūt todėl poema yra kupina lietuvių tautosakos ir mitologijos motyvų.

,,Eglė žalčių karalienė‘‘, pirmoji užrašyta lietuvių pasaka, yra vienas mįslingiausių tekstų mūsų kultūroje. Lenkų romantikų iškelta į viešumą XIX a., iškart tapo populiari lietuvių literatūroje. Daug kartų publikuota, perkurta ir interpretuota mene, XX a., ji virto neatsiejama mūsų kultūrose bei savasties dalimi kaip ir Maironio poezija. Baugi ir paslaptinga kūrinio pabaiga kalba apie archajinį istorijos sluoksnį, kurio semantika, persmelkusi pasakos poetiką, tebelieka neįminta, nors magiškai kerinti. Pasakos populiarumas bylotų apie jos stiprų panašumų su liaudies dainų minorine gaida ir tautos lyriniu charakteriu.

Pirmasis į akis krentantis tautosakos motyvas poemoje yra dažnas mažybinės formos vartojimas arba deminutyvai: ,,Žilvinėlis‘‘, ,,žaltelis‘‘, ,,dienelė‘‘, ,,saulelė‘‘. Deminutyvai yra būdingi švelnumo, gerumo, giedros nuotaikos įspūdi pakelti. Taip pat poemoje dažnai vartojami epitetai: bjaurūs žalčiai, dailų jaunikaitį, šilkų kuodelį. Jie suteikia galimybę geriau ir aiškiau įsivaizduoti aprašomą situaciją, suteikia kalbėjimui vaizdingumo. Epitetai taip pat buvo vartojami lietuvių liaudies pasakose. Dar viena meninė priemonė, būdinga poemai, yra personifikacija. Gyvūnams suteikiamos žmogiškosios savybės. Poemoje ir pasakoje, kaip trims seserims išlipus iš jūros, jas užkalbina žaltys: ,,Gražumu pamesiu,/Mušti nereikės‘‘. Pasakoje Eglės sūnus buvo pavadintas medžio beržo vardu. Berželis yra vienas dažniausių lietuvių dainuojamosios tautosakos motyvų, dažniausiai ,,tarpininkaujantis‘‘ tarp mergelės ir bernelio. ,,Berželis‘‘ ir ,,bernelis‘‘ – beveik sinonimiškai dainose vartojami žodžiai. Beržas – gero bernelio simbolis. Šie lietuvių tautosakos bruožai įtikina, jog poema parašyta pagal lietuvių liaudies pasaką. Pasakose buvo ir lietuvių mitologijos motyvų, todėl nenuostabu, jog jų randama ir poemoje ,,Eglė žalčių karalienė‘‘.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!