Ką universiteto idėja reiškė anksčiau ir ką ji reiškia šiandien? Kaip universiteto samprata lemia kultūrą, kultūringumą?

Dauguma tyrinėtojų Lietuvoje ir užsienyje aukštojo mokslo užuomazga laiko Platono akademijoje egzistavusią mokymo formą – dialogą, kurio metu buvo kritikuojamos turimos žinios, plečiamas ir turtinamas žinių lobynas. Tradiciškai pagrindinės aukštojo mokslo idėjos kildinamos iš XIIIa. atsiradusių pirmųjų universitetų. Šie universitetai išaugo iš mokytojo ir mokinio sambūrio ir buvo korporacinio pobūdžio. Viduramžių supratimu - universitetas buvo ne vieta, o žmonių grupė. Universitetai buvo sutelkę savyje mokymą ir iš dalies mokslo žinių kūrimą. Žinios tapo kultūrine jėga, universitetai rengė daug intiligentijos atstovų, kurie stūmė priekin visą to meto gyvenimą. Korporacinis universiteto pobūdis, pasak J. W. Baldwin, lėmė keletą iki šių dienų išlikusių universiteto bruožų: pirmiausia, tai buvo autonominė mokslo įstaiga. Nepriklausomybė buvo traktuojama kaip laisvė nuo kontrolės ir išorinio apribojimo. Viduramžių universitetas buvo atviras visiems ir, nepaisant kompetencijos skirtumo, tiek studentai, tiek dėstytojai kartu dalyvavo studijų veikloje, - šis universiteto savitumas J.W. Baldwin‘o įvardinamas kaip demokratiškumas, kiti mokslininkai nepritaria, teigdami, kad pirmieji universitetai kūrėsi nedemokratinėmis sąlygomis, nes privilegijos – vienas iš svarbiausių universiteto veiksnių - buvo ,,imperattoriaus valios aktas“. Viduramžių universitetuose studijų uždavinys buvo perteikti esančias žinias ir jas įsisamoninti. Tačiau krikščioniškos religijos doktrinos nesuteikė objektyvias žinių ir tiesios paieškas, diskusijų dalyviai – studentai ir dėstytojai, turėjo patvirtinti tikėjimo tiesas, o tokiai tiesai atrodyti nebuvo reikalingi stebėjimo ar tyrimo metodai. Ilgainiui mokslas nuo religijos, atsiskyrė vis labiau pripažįstant empirinio tyrimo svarbą, tačiau savarankiškas mokslinis tyrinėjimas nebuvo būdingas viduramžių universitetams.
Viduramžiais susiklosčiusi universitetinių studijų forma beveik nepakitusi gyvavo iki Naujųjų laikų. Tik XIX a. pradžioje steigiant pavyzdinį universiteto modelį – Berlyno universitetą, išryškėjo nauja aukštojo mokslo koncepsija, pradėjusi naują raidos etapą. Idėjos autorius ir reformos sumanytojas W. Von Humbolt. Jo pastangomis įtvirtinta idėja, kad - tyrimai yra pagrindinė universiteto veikla. Jo reformą būtų galima pavadinti ,,mokslas mokslui“. Iš šios naujos universiteto koncepsijos kilo dvi svarbios nuostatos. Pirma – studento teisė rinktis studijuojamą programą. Antra,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!