Rūpinimasis emociniu ir dvasiniu vaiko gyvenimu

Rūpinimasis emociniu ir dvasiniu vaiko gyvenimu labai svarbu norint išugdyti gerą, dvasingą žmogų, kuris nežiūri vien naudos sau, bet ir ima rūpintis kitais. Toks žmogus yra sąžiningas, skiria gėrį nuo blogio, kelia dorovinius tikslus ir jų siekia. Taip pat toks žmogus dažnai mąsto apie gyvenimo prasmę, savo ryšius su kitais žmonėmis, atsakomybę už savo gyvenimą. Tokie apmąstymai skaidrina dvasią, nuteikia ieškoti gyvenimo prasmės, daryti gera, atsisakyti tuščių barnių, smulkmeniškumo, nedorų poelgių.
Dvasingumas, kaip teigia K. Miškinis, nėra įgimtas – jį žmogus įgyja socializuodamasis, įsitraukdamas į gyvenimišką veiklą. Dvasinga būtybe staiga ir lengvai netampama reikia didžiulių ir augančio žmogaus, ir šeimos pastangų.
Tėvai privalo vaikams suteikti daug dėmesio, sekti pasakas, dainuoti dainas, lopšines. Vaikai turi justi tėvų meilę ir rūpestį. Taip pat šeimoje turi būti geras emocinis klimatas, kuomet vaikai mato gerai nusiteikusius, neprislėgtus tėvus. Tuomet vaikai džiaugiasi ir jaučiasi saugūs. J. Bikulčiaus teigimu – augant vaikams ir jiems formuojantis, svarbu gera šeimos atmosfera, kuri priklauso nuo gerai iš šalies nematomų šeimos narių tarpusavio santykių.
Taigi, žmogaus charakterį lemia šeimos gyvenimo būdas ir namuose praleista vaikystė.
K. Miškinis teigia, kad dvasingumo ugdymo priemonės yra liaudies pasakos, dainos, padavimai, patarles. Jose gausu gyvenime neįmanomų dalykų: sužmoginama saulė, mėnulis, vėjas, žvėrys, o žmonės įgyja ypatingų savybių, supranta paukščių, žvėrių, augalų kalbą, mirusieji atgyja, žmonės nugali slibinus, stebuklingu būdu laimi gėris. Ir visur žmogus – organiška gamtos dalelytė.
Senovės lietuvių šeimoje dvasiniu vaiko ugdymu rūpintasi nuo pat pirmųjų jo gyvenimo dienų. Motina ir kiti šeimos nariai kasdien daug su juo bendravo. Maitindama krūtimi, motina kalbino kūdikį maloniais žodžiais, švelniu balsu. Supamas, migdomas jis klausėsi lopšinių. Imama verkiantį ant rankų, motina jį mylavo, džiugino, ramino. Taip pamažu vaikas kaupė gerumą, gimtųjų namų šilumą, prisirišo prie motinos bei kitų šeimos narių. Šiek tiek paūgėjęs jis jau klausėsi dainų, pasakų, mįslių, patarlių, priežodžių ir iš jų mokėsi doros.
Žmogaus dvasingumas glaudžiai susijęs ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!