Religijos šiuolaikiniame pasaulyje

metu gyventojai save priskyrė 28 religinėms bendruomenėms, tuo tarpu 2011 m. jau 59 religinėms bendruomenėms.
katalikų bažnyčiai.
Apibendrinant iki 2012 m. atliktus tyrimus galima teigti, jog visuomenės apklausos atskleidžia, jog Lietuvos
gyventojai yra netolerantiški kitaip tikintiems, pavieniai religinių bendruomenių nariai teigia esantys
diskriminuojami, tačiau reikėtų atidžiau pažvelgti į religinių mažumų bendruomenių narių patirtis diskriminacijos
dėl religijos ir įsitikinimų srityje, šių patirčių priežastis bei pasekmes. Šia mokslo studija ir siekiama išsamiau
atskleisti realią religinių mažumų bendruomenių narių situaciją Lietuvoje bei leis pasiūlyti rekomendacijas šios
situacijos gerinimui ateityje.
Religinė įvairovė šiuolaikinėje vsuomenėjė
Religija šiuolaikinėse visuomenėse vienas sparčiausiai socialinę kaitą atliepiančių socialinių institutų. Vienas iš
pagrindinių religijos socialinio instituto bruožų šiuolaikinėse visuomenėse – įvairovė, kurią socialinių mokslų atstovai
dažnai įvardija pliuralizmu. Britų sociologas Beckford (2003, 73-74) aptaria tris priežastis, kodėl reikėtų vengti šios
sąvokos naudojimo moksliniame diskurse. Anot jo, visuomenės skiriasi religinės įvairovės apimtimis, skiriasi religinių
bendruomenių priėmimas ar pripažinimas viešojoje sferoje įvairiose visuomenėse, ir galiausiai skiriasi parama
moraliniam ar politiniam religijų priėmimui viešojoje sferoje. Pastarąjį reiškinį Beckford linkęs vadinti pliuralizmu.
Vadinasi, religinis pliuralizmas galėtų būti apibrėžtas kaip tam tikra ideologija, legitimuojanti religinių bendruomenių
koegzistavimą visuomenėje ir įgalinanti religinę įvairovę.
Aptarus religinės įvairovės socialinio reiškinio apibrėžties ir identifikacijos problemas svarbu pažvelgti kaip
visuomenės priima religinę įvairovę. Anot Beckford, religinės įvairovės priėmimas tam tikroje visuomenėje gali būti
nuo tolerancijos ir šilto priėmimo iki tam tikrų teisių suteikimo. Beckford nuomone, religinės įvairovės priėmimas tam
tikroje visuomenėje yra santykių tarp religijų, religinių bendruomenių, visuomenės ir valstybės barometras. Beckford
išskiria tris religinės įvairovės priėmimo visuomenėje dimensijas. Pirmoji tai teisinės ir konstitucinės nuostatos, kurios
apibrėžia, ką gali daryti religinės bendruomenės. Bažnyčios ir valstybės santykiai taip pat atsiduria šioje dimensijoje,
nes jie formuoja socialinį kontekstą įvairovės priėmimui. Antroji dimensija tai susiformavusios sampratos ir praktikos,
leidžiančios religinėms bendruomenėms funkcionuoti kaip normalioms.
Religinė įvairovė tampa šiuolaikinių visuomenių socialine tikrove, tačiau ji susiduria su nusistovėjusiomis tam tikroje
visuomenėje socialinėmis normomis ir iššūkiais, kai dėl įvairių priežasčių nėra priimama. Dažniausiai paplitusios
reakcijos į religinę įvairovę – netolerancija ir diskriminacija. Anot...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!