Religijos pasaulyje

Religijos priešistorė apima laiką nuo žmonijos pradžios prieš 2-3 mln. metų maždaug iki III tūkstantmečio pr. Kr. Religinė patirtis buvo perduodama žodžiu (prietarais, mitais) ibei mėgdžiojamaisiais veiksmais (ritualais). Daugeliui to meto visuomenių plėtotis sudėtingam religiniam mąstymui neleido kova už būvį, todėl ikirašytinės ir rašytinės religijos skiriasi tuo, jog pirmosios organizuotos remiantis medžiotojų, maisto ieškotojų, žvejų, žemdirbių požiūriu, o istorinės atstovauja stiprių civilizacijų (Egiptas, Mesopotamija, Kinija ir kt.) pasaulėžiūrai. Tai yra priešistorinės religijos gyvavo mažose genčių bendruomenėse, kur gamtos jėgos arė didžiulę įtaką kasdieniam gyvenimui.
Majų religija buvo ir tebėra žmogaus ir dievų susitarimas. Dievai padėdavo žmogui dirbti, aprūpindavo maistu. Malda, aukomis būdavo prašoma materialinių gėrybių, pavyzdžiui, lietaus, kad augtų pasėliai. Dažniausiai aukodavo savą kraują arba žmones (gyvam besant išplėšdavo širdį) bei gvulius, maisto produktus.
Prieš šventes reikėdavo susilaikyti nuo lytinių santykių, pasninkauti, atlikti išpažintį.
Majų teologija neturėjo dievų panteono, tik viena kita turėjo žmogaus pavidalą. Jie būdavo grupuojami dideliais būriais.
Actekai (1519m. pr. Kr.)
Jie tikėjo, kad viską, net ir dievus, sukūrė dvi pirminės dievybės: Ometekutlis ir Omesiuatlė. Tačiau prasidėjus ispanų užkariavimui, šias abi dievybes nustūmė šonan jaunesnių bei energingesnių dievų būrys.
Actekai tikėjo, kad dievai savo ruožtu sukūrė žemę. Svarbiausias tos kūrybos aktas buvo saulės gimimas.
Inkai (1525m. pr. Kr.)
Be valstybinės religijos šventyklų, inkų imperijoje būta daugybė vietinių šventovių. Valstybinė inkų religija daugiausia rūpinosi organizavimu, ypač maisto atsargų kaupimu, ir apeigois, bet mažiau – mistika, dvasiniais dalykais. Prieš bet kokį darbą būdavo buriama, beveik per visas religines apeigas – aukojama (kukurūų alus, maistas, lamos, kai kada – nekaltos mergaitės, vaikai).
Inkų imperatorius Pačakutis įsteigė dievo-kūrėjo Virakočos kultą. Šis sukūręs saulę, mėnulį, kitas antgamtines būtybes ir visą žmoniją. Jis buvo visų dieviškų galių šaltinis, o kitos antgamtinės būtybės jam padėdavo, pvz, saulė.
Senovės civilizacijų religijos
Šumerai (III tūkst. I pusė)
Teoriškai neįmanoma tiksliai nustatyti, kokie ypatumai priklauso grynai šumerams.
Uruke, mieste, gyvavusiame apie 3000m. pr. Kr., buvo dvi svarbiausios šventyklos. Viena –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!