Religijos ir visuomenės santykis šiandieniniame pasaulyje

Religija, daugelio supratimu, yra bendravimas su pačia giliausia ir paskutiniąja tikrove. Už šios tikrovės ribų jau nėra nieko, ko dar būtų galima ieškoti ar rasti. Tačiau tai taip pat yra ir už darbo pasaulio ribų. Žmogui ši anapusybė jusliškai yra neprieinama, neapčiuopiama. Čia jau iškyla klausimas, aptarinėjamas daugelis filosofų - tai daiktų pradmens (arché) klausimas. “Didieji mąstytojai mielai tapatino savus aukščiausius pradmenis su Dievybe” kaip galutiniu filosofijos laimikiu.
Problema: Vienas svarbiausių iššūkių kiekvienai valstybei ir bendruomenei – suderinti atvirumo pasauliui idėjas ir tautos bei krašto tradicijas, siekiant harmoningos laiko patikrintų vertybių ir esamojo laiko aktualijų dermės. Dabar pasaulyje šalia ryškių sekuliarizacijos tendencijų vis labiau pastebima ir priešinga kryptis – religiškumo sugrįžimas. Religiškumo sugrįžimas tampa šiuolaikinio žmogaus religinės patirties išbandymu.
Tikslas: Išanalizuoti religijos ir visuomenės santykį šiandieniniame pasaulyje.
1. Pateikti religijos sampratą.
2. Atskleisti religijos ir visuomenės santykį šiandieniniame pasaulyje (religijos ir tolerancijos santykis; religijos ir šeimos santykis; religijos ir naujųjų religinių judėjimų santykis).
3. Išanalizuoti religijos ir sekuliarizmo ryšį.
4. Pateikti išvadas ir pasiūlymus.
Hipotezė: Religiškumas sugrįžta netradicinėmis formomis, kurios neretai labai sunkiai priimtinos šiandienos žmogui, kadangi religinė patirtis yra toks dalykas, su kuriuo labai sunku išlaikyti nuotolį. Religiškumo sugrįžimas nevienodai vertinamas, kyla daugybė ginčų, diskusijų netgi teisiniu lygmeniu.
1. Religijos samprata
Žodis „religio“ yra veiksmažodinis lotynų kalbos vedinys.Pavyzdžiui, Ciceronas savo rašte „De natura deorum“ žodį „religio“ kildina iš veiksmažodžio „relegere“, kuris, kaip lotynų kalbos veiksmažodžiams įprasta, turi daugybę viena nuo kitos stipriai nutolusių reikšmių: surinkti, siūlą suvynioti, praeiti, pravažiuoti, perskaityti, apsvarstyti, paisyti... Ciceronas turi galvoje pastarąsias tris reikšmes ir todėl teigia, kad žmonės, kurie visa, kas priklauso dievų garbinimui, rūpestingai svarsto ir tarsi vis iš naujo skaito, yra pavadinti religininkais. Tai aiškinimas, teikiąs „religijos“ žodžiui daugiau formalios drausmės prasmę: religija esanti rūpestingas kulto taisyklių svarstymas bei jų vykdymas.
Lactantijus rašte „Divinae institutiones“ sąmoningai neigia šią Cicerono etimologiją: žodis „religio“ kyląs ne iš „relegere“, o iš „relegare“: surišti, pririšti, apvynioti,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!