Referatas: Moterų užimtumo klausimas Lisabonos strategijoje

Turinys ĮVADAS...................................................................................................................................3 1.LISABONOS STRATEGIJA................................................................................................4 2. užimtumas EUROPOJE.................................................................................................4 3. moterų užimtumas LIETUVOJE.............................................................................6 Išvados................................................................................................................................9 LITERATŪRA.......................................................................................................................10 ĮVADAS Visuomeniniame gyvenime ekonominiai santykiai užima ypatingai įtemptą, besiplėtojančią erdvę bei pasireiškimo formas. Mūsų laikotarpiu ekonominis gyvenimas išties tampa ypatingu, jo gyvybingumą lemiančiu veiksniu. Žmogaus materialinė padėtis, jo turtingumas ar vartojimo gausa toli gražu neišsprendžia jo egzistencijos prasmingumo. Pereinamuoju laikotarpiu visuomenėje atsiranda nauji požiūriai į žmonių darbinę veiklą, jie kitaip pradeda vertinti savo padėtį, savo socialines ir ekonomines pozicijas visuomenėje. Laisvos rinkos sąlygos įneša neišvengiamas pataisas socialiniams sluoksniams. Kyla vis rimtesnių socialinių bei psichologinių žmonių problemų. 2000 metų kovo 23 ir 24 dienomis Lisabonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai nusprendė siekti, kad Europos ekonomika taptų konkurencingiausia žinių ekonomika pasaulyje, o tam reikėtų iki 2010 metų didinti darbo vietų skaičių ir ekonomikos augimą. Nuviliantys šios strategijos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatai 2005 metais privertė ją atnaujinti ir persvarstyti. Lisabonos strategijoje nurodoma, kad siekiant įgyvendinti aktyvią darbo rinkos politiką, daug dėmesio turi būti skiriama lyčių lygybei, moterų užimtumui – užtikrinti moterų ekonomikos augimą, sukuriant daugiau ir geresnių darbų ir stiprinant socialinę sanglaudą, nustatant ilgalaikius užimtumo tikslus bei užtikrinti galimybę derinti šeimą ir darbą. Moterų užimtumo nebuvimas yra labai aktuali problema ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. 1. LISABONOS STRATEGIJA Lisabonos strategija (kredito ir finansų įstaigos) - struktūrinių reformų programa, skirta ES paversti "dinamiškiausia ir konkurencingiausia žinių ekonomika pasaulyje", kurią Europos Vadovų Taryba 2000 metais paskelbė Lisabonoje. Europos Sąjunga „taptų dinamiškiausia ir konkurencingiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, kuri pasižymėtų darniu ekonomikos augimu, stipresne socialine sanglauda ir pagarba aplinkai bei turėtų daugiau ir geresnių darbo vietų.“ Šis siekis suformuluotas suvokus, kad norėdama pagerinti gyvenimo kokybę ir išlaikyti unikalų socialinį modelį, Europos Sąjunga turi didinti našumą ir konkurencingumą, kad būtų pajėgi spręsti vis nuožmesnės pasaulinės konkurencijos, technologijų pokyčių ir gyventojų senėjimo uždavinius. Strategijoje pirmą kartą pripažinta, kad valstybių narių ūkiai yra glaudžiai susiję, ir vienos valstybės narės veiksmai arba neveikimas galėtų turėti svarbių padarinių visai Europos Sąjungai. Strategija laipsniškai tapo pernelyg sudėtingu dokumentu, pagal kurį numatyta daugybė tikslų ir veiksmų, nėra aiškiai atskirtų atsakomybės sričių ir užduočių, ypač dėl Europos Sąjungos veiksmų, todėl 2005 metais atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą, Lisabonos strategija buvo atnaujinta. Nustatyta nauja valdymo struktūra, grindžiama valstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų partneryste. Vertinant dešimtmetį, per kurį siekta įgyvendinti Lisabonos strategiją, svarbiausia atsižvelgti į poveikį augimui ir darbo vietų kūrimą, tačiau vertinti tokį poveikį nėra paprasta, nes verslo ciklas ir išorės įvykiai, taip pat viešoji politika, atlieka lemiamą vaidmenį. Galiausiai Lisabonos strategijos tikslas buvo spartinti ir kokybiškiau vykdyti reformas nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu, todėl vertinant svarbu atsižvelgti į tai ar strategija padėjo kurti reformų darbotvarkes didinant suinteresuotųjų šalių sutarimą dėl uždavinių ir politikos priemonių. 2. UŽIMTUMAS EUROPOJE Europos darbo rinka kinta jau dešimt metų, bet pokyčiai nesibaigia. Galima išskirti keturias pagrindines šio reiškinio priežastis: • Europos ir tarptautinės ekonomikos integracija; • sparti naujųjų technologijų plėtra, ypač informacijos ir ryšių srityse; • demografinis Europos visuomenės senėjimas kartu su vis dar gana žemu užimtumo lygiu ir pernelyg aukštu ilgalaikio nedarbo rodikliu, keliančiu pavojų socialinės apsaugos sistemų tvarumui; • segmentuotų darbo rinkų plėtra daugelyje šalių, kur tebėra ir sąlyginai apsaugotų, ir neapsaugotų darbuotojų („savų“ ir „pašalinių“). Kad būtų įgyvendinti Lisabonos tikslai, kurti daugiau ir geresnių darbo vietų, bet kokio amžiaus asmenims ir įmonėms, taip pat valstybėms narėms ir ES būtinos naujos užimtumo, lankstumo ir saugumo formos. 2006 metų pradžioje per neoficialų Tarybos susitikimą Filache (Austrija) valstybės narės pirmą kartą prabilo apie užimtumo lankstumą ir saugumą. Europos Vadovų Taryba paskatino valstybes nares „nacionalinėse reformų programose sistemingiau plėtoti visapuses politines strategijas, kurių tikslas – gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti“. Komisijos buvo paprašyta kartu su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais „pasidomėti bendrųjų užimtumo lankstumo ir saugumo principų formulavimu“, nes jie galėtų būti naudingi siekiant didesnio darbo rinkų atvirumo ir jautrumo bei produktyvesnių darbo vietų. Bendras Lisabonos strategijos tikslas užimtumo srityje yra sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų (orientuojantis į 70% užimtumą iki 2010 metų). Be to, dažnai visiškas užimtumas yra taip pat minimas kaip svarbiausias tikslas šioje srityje. Konkreti tikslo formuluotė kelia abejonių, kadangi užimtumas priklauso ir nuo žmonių noro dirbti, ir nuo paskatų bei galimybių susirasti tinkamą darbą. Žmonių noras dirbti yra jų asmeninis sprendimas, kuris priklauso nuo individualių aplinkybių, valstybių narių ar ES institucijų sprendimai paprastai neturi poveikio. Tuo tarpu paskatos bei galimybės susirasti norimą darbą priklauso nuo ekonominės padėties bei darbo rinkos paklausos ir nuo darbo santykių reglamentavimo bei mokesčių. Darbo santykių, minimalaus atlyginimo, fizinių asmenų pajamų mokesčių, kvalifikacijų pripažinimo ir kitos normos daro tiesioginį poveikį darbuotojų norui ir galimybėms įsidarbinti, o darbdavių norui ir galimybėms įdarbinti. Ekonomikos krizė Europos šalių ūkiams padarė didelį ir ilgalaikį poveikį, kad sėkmingai išbristų iš krizės ir paspartintų ekonomikos augimą, Europa turi veikti tikslingai, ir koordinuotai bei orientuotis į prioritetinius uždavinius. Metinėje augimo apžvalgoje nustatyta aiški kryptis, kurios ES turėtų laikytis per kitą Europos semestro ciklą, keisdama tvarką, kuria vyriausybės formuoja ekonomikos ir mokesčių politiką. Kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“, Europos užimtumo strategija siekiama sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų visoje ES. Europos užimtumo strategijoje skatinama imtis priemonių, kad iki 2020 metų būtų pasiekti trys pagrindiniai tikslai: 1. 75% 20–64 metų žmonių turėtų darbą; 2. mokyklos nebaigusių jaunuolių būtų mažiau negu 10% ir bent 40% 30–34 metų asmenų turėtų universitetinį išsilavinimą; 3. bent 20 mln. mažiau žmonių patirtų skurdą ir socialinę atskirtį ar jų pavojų. 3. MOTERŲ UŽIMTUMAS LIETUVOJE Bendros moterų užimtumo tendencijos (1990-1998 metai). Lietuva, kaip ir kitos socialistinės šalys, išsiskyrė itin dideliu moterų ekonominiu aktyvumu, kuris buvo užtikrinamas vykdant kryptingą “visuotinio užimtumo” ir socialinę politiką. Marksistinė ideologija moterų dalyvavimą apmokamo darbo sferoje laikė svarbiausia lyčių lygiateisiškumo užtikrinimo prielaida, todėl visuomenėje buvo aktyviai formuojamas negatyvus požiūris į kiekvieną, pasirinkusią motinos ir namų šeimininkės, o ne darbininkės ar tarnautojos karjerą. Nuo 1970 metų moterys sudarė daugiau nei pusę darbininkų ir tarnautojų, jų užimtumo rodikliai labai nežymiai skyrėsi nuo vyrų. 1989 metų gyventojų surašymo duomenimis, šalies ūkyje dirbo 81% darbingo amžiaus moterų, atitinkamas vyrų rodiklis buvo 86.1%. 1991 metų kovo mėnesį priėmus gyventojų užimtumo įstatymą, lietuvoje pradėta oficialiai registruoti nauja pagal užimtumo statusą gyventojų grupė - nedirbantys, t.y. bedarbiai ir ieškantys darbo asmenys. 1 lentelė. Nedarbo lygis Lietuvoje procentais 2010 m. 2011 m. 2011 m. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. Iš viso 17,8 15,4 17,2 15,6 14,8 13,9 vyrų 21,2 17,8 20,4 18,5 16,7 15,4 moterų 14,4 13,0 13,9 12,7 12,9 12,4 Jaunimo (15–24 metų) 35,1 32,9 34,1 33,6 31,7 32,0 Ilgalaikio nedarbo lygis 7,4 8,0 8,7 8,0 8,0 7,1 1 pav. Nedarbo lygis Lietuvoje procentais 2 lentelė. Darbo jėgos aktyvumo, užimtumo ir nedarbo lygis 15–64 metų amžiaus gyventojų procentais (nedarbo lygis skaičiuojamas 15 metų amžiaus ir vyresniems gyventojams)   2000 2009 2010 moterys vyrai moterys vyrai moterys vyrai Darbo jėgos aktyvumo lygis 67,1 74,2 67,8 72,0 68,8 72,4 Užimtumo lygis 57,5 60,1 60,7 59,5 58,7 56,8 Nedarbo lygis 13,9 18,8 10,4 17,0 14,4 21,2 2 pav. Darbo jėgos aktyvumo, užimtumo ir nedarbo lygis 15–64 metų amžiaus gyventojų procentais (nedarbo lygis skaičiuojamas 15 metų amžiaus ir vyresniems gyventojams) Atlikti sociologiniai tyrimai parodė, kad šiandien moters vaidmuo ir įvaizdis yra labiau problematiški negu vyro. Pavyzdžiui net 80% dirbančių moterų teigia, kad vyro socialinė, ekonominė ir politinė padėtis yra geresnė negu moterų. Moterų bedarbystė turi savitų, specifinių bruožų. Moteris - vienas iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės elementų. Ji psichiškai jautriau reaguoja į iškilusias problemas, dėl motinystės pareigos palikusi darbą, dažnai nebegali vėl grįžti į darbo rinką. Remiantis statistiniais duomenimis, būtent moterys sudaro didesniąją bedarbių dalį. Jos sunkiau susiranda darbą dėl įvairiausių priežasčių: didesnio atsidavimo šeimai, visuomeninės nuomonės apie moters vaidmenį, mažesnių fizinių sugebėjimų ir pan. Moterims yra sunkiau konkuruoti su vyrais darbo rinkoje tiek dėl blogesnės socialinės padėties, egzistuojančios moterų diskriminacijos, tiek dėl žinių trūkumo. Kanopinė V. pateikia tris moterų diskriminacijos jų karjeros praktikoje tipus: • atlyginimo diskriminacija; • užimtumo diskriminacija, kai esant vienodoms sąlygoms moterys nepriimamos ar pirmos atleidžiamos iš darbo, dėl to jų ekonominis aktyvumas mažesnis negu vyrų; • užsiėmimo diskriminacija – moterys vertinamos ne pagal asmeninius sugebėjimus, o vadovaujantis susidariusiais stereotipais, kaip menkesnių sugebėjimų, negebančios dirbti atsakingą darbą, nesuinteresuotos karjera, pasyvios, mažiau kūrybingos, iracionalios, negebančios priimti sprendimų. Dėl šių priežasčių dauguma moterų turi vidutinio ir žemesnio rango pareigas. Tokie barjerai savo ruožtu silpnina moterų motyvaciją siekti profesinių aukštumų, o tai aiškinama gebėjimų arba suinteresuotumo stoka. Nors lietuvoje dauguma moterų turi specialybę, tačiau jos sunkiau susiranda darbą pagal specialybę. Daugelis moterų, išėjusios į atostogas, skirtas vaiko auginimui, praranda savo kvalifikaciją, nes vystantis mokslui ir technikai įgytos žinios labai greitai sensta. Lietuva išsiskiria aukštu nelaimingų atsitikimų darbe skaičiumi, kurio didėjimo rizika susijusi su tuo, kad Europos ekonomika dėl paaštrėjusios pasaulinės konkurencijos ir naujo tarptautinio darbo pasidalijimo, praranda darbo vietas vykstant įmonių restruktūrizacijai ir perkeliant darbo vietas kitur, jei nepavyksta sukurti naujų užimtumo sričių. Intensyviai keičiasi ir įmonių darbo struktūros naujomis darbo organizavimo formomis, suteikiančiomis darbuotojui daugiau savarankiškumo, gerinančios bendradarbiavimą su vadovaujančias pareigas užimančiais asmenimis, didinančios aukštas pareigas einančių moterų užimtumo lygį bei sudarančios joms geresnes sąlygas derinti profesiją ir šeimą. Svarbu gerinti darbo sąlygas siekiant išvengti streso ir profesinių ligų, kad būtų galima išlaikyti darbuotojų darbingumą ir užtikrinti jiems tinkamas sąlygas. Kaip teigia Reingardienė, moterų nenoras siekti karjeros, skirtingos lyčių profesinės motyvacijos ar ambicijos ir darbdavių nepasitikėjimas moterimis, neturi jokio natūralaus pagrindo. Tai patriarchalinio mąstymo, požiūrio ir struktūros rezultatas, kurie nubrėžia moteriai jos ribas visuomenėje ir griežtai kontroliuoja, kad jos nebūtų peržengtos. Taigi, įsigalėję moterų vaidmens užimtumo srityje stereotipai, nepriklausomai nuo moters kvalifikacijos, pasirengimo darbo rinkai, lemia moterų diskriminaciją darbo rinkoje ir darbo rinkos dvigubos segregacijos procesus, subtiliai veikia juos lyčių vertybių psichologiniu lygmeniu. Tai dažnai užkerta kelią sėkmingai moterų veiklai užimtumo srityje – sukelia „stiklo lubų“ reiškinį. „Stiklo lubos“ – moterų politinės, socialinės ir ekonominės nelygybės priežastis. IŠVADOS Postmoderniajame amžiuje sparčiai kintant ekonomikai, įmonių organizacijos, gamybos technologijos ir darbo procesai lanksčiai keičiasi, naujoviškai naudojant geografinę erdvę. Lanksčios postmodernios technologijos naikina tradicinį darbų pasiskirstymą ir hierarchinę organizacijos struktūrą (Bauman, 2002). Globali ekonominė konkurencija ir technologijų pokyčiai skatina kurti naują organizacijos modelį, kuriame organizacijos ribos yra besikeičiančios ir pralaidžios. Narystė ir darbuotojų statusas organizacijoje kaip, ir jos tikslai nuolat kinta. Naujo tipo organizacijose esminis vaidmuo tenka projektams, laikinai projekto komandai, o ne pareigoms, pastovioms pareigoms, kurios pagal pareigybinius reikalavimus reguliuojamos hierarchinės priežiūros (nežiūrima į žmogaus lytį). Taigi darbuotojai bus buriami į komandą iškilusiai problemai spręsti, o tai sąlygos žmogaus lankstumo ir mobilumo būtinybę (Baršauskienė, Janulevičiūtė, 1999). Naujos darbo sąlygos reikalaus mokėti sėkmingai veikti grupėje, prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų, komandos narių, drausmės. Žmonių organizacijos hierarchinio valdymo aparate mažėjimas, silpnins darbuotojų kontrolę, bet didins individualią atsakomybę. Moterų užimtumas pasiekė Lisabonos strategijoje nustatytą tikslą 2010 metais ir sudarė 61 proc. Tokius duomenis pateikė Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 m. programos vykdymo ataskaita, kuriai jau pritarė Vyriausybė. Tai rodo, kad Lisabonos strategija įvykdė savo užsibrėžtą tikslą - moterų bendrasis užimtumo lygis gerokai padidėjo ir akivaizdžiai sumažėjo nedarbo ir ilgalaikio nedarbo lygis. Lisabonos strategijos pagalba yra pastebima gan nebloga pažanga, vis daugiau moterų save realizuoja darbe. Čia vienas iš pirmųjų žingsnių Europos Sąjungos į ekonomikos augimą ir globalizacijos, bei senėjimo uždavinių sprendimą. Žiūrint į statistikos duomenimis pateiktame pirmajame paveiksle galima matyti, kad moterų nedarbas palaipsniui mažėja, o pagal antrame paveiksle pateiktus duomenis, galima pastebėti, kad moterų užimtumas mažėja taip pat. LITERATŪRA 1. Europos Komisija. Užimtumas socialiniai reikalai ir įtrauktis. Europos užimtumo strategija

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!