Valgymo sutrikimų turėjusių moterų patirtys kritinio ir feministinio socialinio darbo perspektyvoje

SANTRAUKA Valgymo sutrikimai, mokslininkų nuomone, yra išskirtinai moteris liečianti socialinė problema ir būtent valgymo sutrikimai įvardijami kaip viena opiausių ir aktualiausių problemų, su kuriomis šiandien susiduria moterys. Tyrimu siekiama prisidėti prie naujų socialinio darbo žinių kūrimo, pritaikymo socialinio darbo mokslo ir praktikose srityse dirbant su moterimis turinčiomis valgymo sutrikimų. Tyrimo objektas: Moterų, turėjusių valgymo sutrikimų, patirtys. Tyrimo tikslas: Atskleisti moterų, turėjusių valgymo sutrikimų, patirtis remiantis kritine, feministine perspektyva. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti moterų, turėjusių valgymo sutrikimų, patirtį pabrėžiant medicinio požiūrio nepakantumą ir atskleidžiant psichologinio-socialinio požiūrio galimybes.2.Aprašyti valgymo sutrikimų kaip specifinės moteriškosios patirties savitumus atskleidžiant lyčių galios santykių, kontrolės, engimo ir vartotojų visuomenės bruožus.3.Aptarti socialinio darbo galimybes teikiant pagalbą moterims, turinčioms valgymo sutrikimų. Siekiant atkleisti moterų, turėjusių valgymo sutrikimus, patirtis buvo atliktas kokybinis naratyvinis tyrimas. Tyrimui atskleisti pasirinkta interpretuojamoji - konstruktyvistinė ontologija ir subjektyvistinė – interpretuojamoji epistemologija. Tyrimas paremtas feministine perspektyva, Frankfurto mokyklos, postmodernios kritinės teorijos autoriais. Tyrime dalyvavo 6 moterys praeityje turėjusios nervinę anoreksiją ir (arba) nervinę bulimiją. Pusiau struktūruotu interviu metu surinkti duomenys buvo analizuojami naratyvinės analizės (į įvykius ir į patirtis nukreiptos analizės formos bei Foucault požiūris apie naratyvus) metodu. Tyrimu atskleista, kad santykiai šeimoje ir santykiai su savimi pačiomis šioms moterims vyko balta (pasididžiavimas, kontrolė, svorio netekimas ir kt.) – juoda (kontrolės nebuvimas, augantis svoris, neapykanta sau ir kt.) ritmu.; turinčio valgymo sutrikimų kelyje svarbu turėti palaikantį, suprantantį asmenį (tėvus, draugus, socialinį darbuotoją); moterys nenori būti „matomos“ tik per išorinį vaizdą, jos nori būti patrauklios kaip asmenybės, specialistės; moterys nuolat jaučiasi sekamos, stebimos, baudžiamos nepažįstamų, vyrų, kitų moterų, dažnai net netiesiogiai, per darbo negavimą, per žinojimą, kad neatitinka reikiamų standartų, nepopuliarumą tarp vyrų; grožio standartų pokyčiuose moterys įžvelgia būtinybę viešoje erdvėje rodyti „normalaus“ sudėjimo, stambesnius žmones, rodyti juos, kad jie taip pat gabūs, gražūs, įdomūs, arba tiesiog tokie pat žmonės. Remiantis tyrimo duomenimis, darbe pateikiamos rekomendacijos socialiniams darbuotojams, socialiniams pedagogams, socialinio darbo studentams, tyrėjams. 3 SUMMARY Edita Markauskienė. Experiences of women who have had eating disorders: the perspective of critical and feminist social work. Social Work Master’s Thesis / scientific supervisor Prof doc Natalija Mažeikienė: Vytautas Magnus university, Faculty of Social Sciences, Social Welfare Institute, Department of Social Work, Kaunas 2013. According to scientists, eating disorders is a social problem concerning exceptionally women. Namely the eating disorders is considered to be one of the most relevant and topical problems which women encounter nowadays. This research seeks to contribute to the creation of new knowledge in the sphere of social work and its application in the scientific and practical fields of social work by working with women who have eating disorders. Object of the research: experiences of women who have had eating disorders. Aim of the research: to reveal the experiences of women who have had eating disorders in the critical, feminist perspective. Tasks of the research: 1.To analyze the women who had eating disorders experience highlighting the insufficiency of medical terms and identifying psychosocial treatment options.2. To describe the eating disorder as a specific peculiarities of the female experience in identifying gender power relations, control, oppression and features of the consumer society.2.To discuss the possibilities of social work assisting women with eating disorders. A qualitative narrative research has been carried out in order to exhibit the experiences of women who have had eating disorders. The research is based on the interpretative- constructivist ontology and subjectivist-interpretational epistemology. The research is based on authors of Frankfurt school, postmodern critical and feminist theory. Six women participated in the research who have had anorexia nervosa and (or) bulimia nervosa in their past. Data gained during semi-structured interviews, has been analysed by the method of narrative event-oriented and experience-oriented analysis and the method of Foucauldian approach to narratives. The research showed that relationships with the family members and with themselves took their course in the sequence of white and black periods. It is very important for a person with eating disorders to have someone who supports and understands them (parents, friends, social worker). Women are not supposed to be viewed only externally, they have to be attractive as personalities and specialists. Women constantly feel they are being followed, observed and punished by strangers, men and other women, often indirectly, i.e. by not being employed, because they know that they do not meet the required standards. In the changes of beauty standards women highlight the necessity to demonstrate people of “normal” constitution and larger people in publicity: they are equally clever, beautiful and interesting. With respect to the data of the research, recommendations at work are submitted for social workers, social educators, social work students and researchers. 6 ĮVADAS Valgymo sutrikimai, bendriausia prasme, apibūdinami kaip bet koks elgesys ir/ar požiūris, liudijantis, kad svorio mažinimas, dietos laikymasis ir/ar maistas tampa centriniais dalykais gyvenime (Fairburn, 2004). Lietuvoje nėra tikslių statistinių duomenų kiek žmonių su jais susiduria. Remiantis Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centro duomenimis kasmet į jį kreipiasi apie keturis šimtus žmonių ieškodami pagalbos kaip įveikti valgymo sutrikimus. Lietuvoje iki 5 % (apie 12 000) visų žmonių yra paliesti nervinės anoreksijos, nervinės bulimijos, pastovaus persivalgymo ar kitų valgymo sutrikimų. Tačiau šie statistiniai duomenys neatspindi tikrojo valgymo sutrikimų turinčių žmonių skaičiaus, jie žymiai didesni tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje (Aputytė, 2000; Curry, Ray, 2010). Valgymo sutrikimų turinčių žmonių skaičius kasmet Lietuvoje ir pasaulyje auga. Sveikatos apsaugos tyrimų ir kokybės agentūra (angl. the Agency for Healthcare Research and Quality) teigia, kad nuo 1999 iki 2009 metų valgymo sutrikimų paplitimas išaugo 72 procentais. Remiantis Valstybinės valgymo sutrikimų asociacijos (angl. National Eating Disorders Association) duomenimis vienas milijonas vyrų ir dešimt milijonų moterų Vakaruose kovoja su valgymo sutrikimais. Mokslininkų (Hesse-Biber, Leavy, Quinn, Zoino, 2006; Wolf, 2002) nuomone valgymo sutrikimai yra išskirtinai moteris liečianti socialinė problema ir būtent valgymo sutrikimai įvardijami kaip viena opiausių ir aktualiausių problemų, su kuriomis šiandien susiduria moterys (Curry, Ray, 2010; Griffin, Berry, 2003). Atidžiau suprasti moterų, turėjusių valgymo sutrikimus, patirtis būtina žiūrėti iš jų pačių pozicijų, todėl geriausiai tai atspindi feministinė perspektyva. Remiantis feministiniais mokslininkais (Beauvoir, 2010; Bordo, 1993; Butler, 1990; Orbach, 1979; Wolf, 2002) valgymo sutrikimai traktuojami kaip elgesys atsiradęs dėl moterų priespaudos patriarchalinėje visuomenėje. Merginos nuo mažų dienų skatinamos būti nuolankiomis, savikritiškomis. Vėlesniame amžiuje šį elgesį jos perkelia engdamos savo kūnus. Ši socialinė problema paliečia ne tik moters fizinę sveikatą, tačiau sutrikdo ir jos socialines, akademines, užimtumo funkcijas. Be feministinio požiūrio, į valgymo sutrikimus, kaip moterišką problemą, darbe bus žiūrima remiantis Frankfurto mokyklos, postmodernios kritinės teorijos autoriais. Vieno jų - Foucault idėjomis apie subjekto formavimą, kūno praktikas su priežiūros, stebėjimo, panoptikumo, kontrolės, draudimo ir baudimo mechanizmais. Be šių idėjų darbe svarbi autoriaus biopolitikos samprata apie tai kaip valdžia/visuomenė kontroliuoja žmonių gyvenimus, mintis, jų kūnus. Valgymo sutrikimai yra kultūriškai sukurtas fenomenas, jam atsirasti padėjo išplitęs liesumo kultas žiniasklaidoje, viešoje erdvėje. Šiuolaikinėje visuomenėje liesumas, kaip moters grožio idealas, dažnai asocijuojasi su kontrole. Tai pasireiškia kraštutiniu (ne)valgymu ir sportu, 7 koncentruojantis tik į svorio netekimą ar nepriaugimą. Vartotojiškas požiūris į šiuos išvaizdos kontrolės būdus, plastinių operacijų propagavimas veda prie nepasitenkinimo kūnu bei valgymo sutrikimų atsiradimo (Hesse-Biber ir kt., 2006). Atsižvelgiant į statistinius duomenis (95 procentai turinčių yra moterys) ir faktą, kad šiuo metu taikomos intervencijos nėra labai sėkmingos, atsiranda būtinybė kitokiems požiūriams, kritiniam ir feministiniui, suprantant šį fenomeną. Pagal juos valgymo sutrikimai apima platesnį socialinį, politinį, istorinį kontekstą susitelkiant į kalbą bei kokias reikšmes ji kuria. Tyrimo mokslinis reikšmingumas ir naujumas Apžvelgus magistro baigiamuosius darbus (Šidlauskaitė (2006), Bagdonavičiutė (2009), Tkačiova (2009), Razmaitė (2010), ir kt.) valgymo sutrikimai buvo analizuojami kaip kultūriniai, lyties konstruktai. Valgymo sutrikimai dažniausiai tirti psichologų taikant kiekybinius tyrimus. Vienintelis socialinio darbo tyrimas buvo atliktas Ulberkytės (2008) nagrinėjęs nervine anoreksija sergančių merginų socialinį tinklą. Valgymo sutrikimų tema yra tiriama, autorė galės remtis šių tyrėjų įžvalgomis. Didžioji dauguma darbų remiasi medicininiu požiūriu, trūksta tyrimų, kaip padėti moterims žvelgiant iš feministinės bei kritinės perspektyvos. Minėti darbai tik atskleidžia situaciją, tačiau nenubrėžia praktinės pagalbos gairių. Tyrėja pasigedo tyrimų apie kritinę teoriją, kritikuojančią šiuolaikinį kapitalizmą, vartotojišką kultūrą ir jos poveikį moteriai, jos kūno suvokimui, kūno praktikoms. Išanalizavus mokslinę literatūrą šiuo klausimu ryškėja tendencija, jog, išsilaisvinimas nuo valgymo sutrikimų yra stipriai medikalizuotas, besikreipiantys patampa pacientais, kuriuos reikia išgydyti. Mažinant susitelkimą į žmogų, kaip problemos sukėlėją, ir gilinant supratimą, jog problema gimsta sociumo lygmenyje - visuomenėje, įtraukiant jo šeimos narius, atsiranda vieta socialiniam darbui. Sąmoningumo kėlimas, pagalba moterims geriau suprasti savo kūnus, pasitikėjimo savimi, savigarbos kūrimas, įgalinimas moters išsilaisvinti iš engėjiškos visuomenės, supratimo kaip jos turi atrodyti. Dėl šių priežasčių yra svarbu išklausyti moterų, turinčių valgymo sutrikimus, patirtis. Analizuota mokslinė literatūra apie valgymo sutrikimus, kritinį, feministinį, vartotojišką požiūrį į juos dažniausiai remiasi vakarietiškais tyrimais ir, galbūt, jie neatitinka Lietuvos konteksto. Dėlto svarbu kurti savitą kultūrinį valgymo sutrikimų patirčių suvokimą, remiantis juos išgyvenusiomis moterimis. Tyrimo objektas: Moterų, turėjusių valgymo sutrikimų, patirtys. Tyrimo tikslas: Atskleisti moterų, turėjusių valgymo sutrikimų, patirtis remiantis kritine, feministine perspektyva 8 Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti moterų, turėjusių valgymo sutrikimų, patirtį pabrėžiant medicinio požiūrio nepakantumą ir atskleidžiant psichologinio-socialinio požiūrio galimybes. 2. Aprašyti valgymo sutrikimų kaip specifinės moteriškosios patirties savitumus atskleidžiant lyčių galios santykių, kontrolės, engimo ir vartotojų visuomenės bruožus. 3. Aptarti socialinio darbo galimybes teikiant pagalbą moterims, turinčioms valgymo sutrikimų. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis naratyvinis tyrimas. Tyrimu siekiama atskleisti moterų, turėjusių valgymo sutrikimus, patirtis. Svarbiausia yra išgirsti jų istorijas. Pasak Harding (1987) moterų balsas ir patirtys gali būti žinių šaltiniu. Moterys gyvena savame kontekste, o jų elgesys yra lemiamas kultūros apie jų atžvilgiu konstruojamus moters vaidmens lūkesčius. Balso suteikimas nutildytoms grupėms yra viena iš socialinio darbo pamatinių misijų. Šiuo darbu siekiama ne tik paaiškinti patį reiškinį taikant kritinę teoriją, bet ir suteikti balsą moterims, turėjusioms valgymo sutrikimus, išplėsti socialinio darbo sferą, atpažinti kritinio, feministinio socialinio darbo galimybes. Tyrime dalyvavo 6 moterys, turėjusios valgymo sutrikimus (nervinę anoreksiją ir (arba) nervinę bulimiją). Sąvokų žodynas: Feministinis socialinis darbas – socialinis darbas įkūnijantis išsilaisvinimo tikslą ir normatyvinį pasitenkinimą, išplečiantis globos ir socialinio teisingumo vaidmenį mikro, mezo ir makro lygmenyse, formuluojantis socialinius santykius tarp vyrų ir moterų, istorines moterų gyvenimo sąlygas, moterų gyvenimo dinamikos formas ir sąlygas (Swigonski, Raheim, 2011). Išsilaisvinimas nuo valgymo sutrikimų – šiame tyrime tai atsiskyrimas nuo valgymo sutrikimų mintimis ir veiksmais, pozityvaus kūno vaizdinio, savęs kaip aktyvaus subjekto suvokimas. Kritinis socialinis darbas - siekia suprasti kaip dominuojantys valdžios santykiai veikia per ir išilgai diskursų sistemose, siekia juos dekonstruoti ir rekonstruoti. Siekiama socialinių pokyčių per teisingumą bei emancipaciją, sukurti modernias ateities visuomenes be dominavimo, išnaudojimo ir priespaudos (Gray, Webb, 2009). Moteris – moteriškos lyties žmogus (The American college encyclopedic dictionary, 1952) Valgymo sutrikimai - bet koks elgesys ir/ar požiūris, liudijantis, kad svorio mažinimas, dietos laikymasis ir/ar maistas tampa centriniais dalykais gyvenime (Fairburn, 2004). 9 1. VALGYMO SUTRIKIMAI IR MOTERS KŪNO VAIZDINYS 1.1. Valgymo sutrikimų samprata: nuo medicininio požiūrio prie kritinės teorijos Šiuolaikinėje visuomenėje kūno forma, svoris ir kūno kontrolė kuria galingus svertus asmens fizinei sveikatai, emocinei ir psichologinei būklei, moralei bei grožiui. Dabartiniame gyvenime „turėti antsvorio“ reiškia būti morališkai silpnu, deviantiniu, stokojančiu asmeninės drausmės, turinčiu sveikatos problemų. Susirūpinimas dėl neva plintančios nutukimo epidemijos sukėlė kalbas viešojoje erdvėje, visuomenės sveikatos organizacijų atstovų pasisakymuose girdimas siekis kiekvieną žmogų privesti prie „sveiko“ gyvenimo būdo, dietų laikymosi. Siekis atsikratyti „antsvorio“, mitybos kontrolė, liesumas yra aukštai vertinami, o šiuos tikslus pasiekę žmonės, pasižymi morale, kontrole, gebėjimu save disciplinuoti, heteroseksualiu grožiu bei stiprėjančia „puikia“ sveikata (Bordo, 1990; Burns, 2004). Priešingai, šie kūno vaizdinio ir valgymo įpročiai nebėra laikosi psichologiškai sveikais, vietoj to jie slepiasi po psichopatologine etikete, tolstančia nuo sveikatos normos (Bordo, 1990), vėliau pritraukiančia „valgymo sutrikimų“ etiketę. Valgymo sutrikimai, bendriausia prasme, apibūdinami kaip bet koks elgesys ir/ar požiūris, liudijantis, kad svorio mažinimas, dietos laikymasis ir/ar maistas tampa centriniais dalykais gyvenime (Fairburn, 2004). Dabartiniais duomenimis pasaulyje nuo valgymo sutrikimų kenčia apie 5 procentus žmonių. Didžioji dalis juos turinčių (90 - 95 proc.) sudaro moterys, vien JAV jų daugiau nei 1milijonas. Tai yra taps didžiausias lyčių santykio skirtumas lyginant su kitais psichikos sutrikimais. Šiuo metu su nervine anoreksija (toliau anoreksija) susiduria apie 0,3 – 1 proc. visų žmonių, o nervine bulimija (toliau bulimija) – apie 1 – 1,5 proc. Didesnis valgymo sutrikimų turinčių procentas sietinas su padidėjusios rizikos grupėmis, tai yra 15 – 19 metų merginomis, kurių grupėje skaičiai apie šešis kartus didesni (3 proc. anoreksijos bei 6 proc. bulimijos) (www.nationaleatingdisorders.org). Dažniausiai pasitaikantys, ir šiame darbe pasirinkti nagrinėti, yra anoreksija bei bulimija. Valgymo sutrikimai yra laikomi psichikos liga bei atpažįstami pagal tam tikrus kriterijus. Nors šiuolaikiniai sutrikimo įvardijimo kriterijai šiek tiek skiriasi, visi specialistai sutinka, kad bulimijai būtini šie trys veiksniai: 1. Žmogų dažnai ištinka objektyvūs persivalgymo priepuoliai. Jų metu suvartojami dideli maisto kiekiai, o toks žmogus kuriam laikui praranda kontrolės jausmą. 2. Žmogus reguliariai naudoja kurią nors iš daugybės ekstremalių svorio ir figūros reguliavimo priemonių. Tai gali būti dirbtinai sukeltas vėmimas, piktnaudžiavimas vidurių laisvinamaisiais vaistais, pernelyg intensyvus sportavimas ir alinantis dietos laikymasis ar net badavimas. 10 3. Žmogus perdėtai rūpinasi savo figūra, svoriu, arba abiem iš karto ir nuolat stipriai baiminasi sustorėti ar priaugti svorio. Šis nerimas paprastai stipresnis nei įprastas nepasitenkinimas, jis įtakoja visą to žmogaus gyvenimą. Daugumos turinčių bulimiją svoris yra normalus, nuo šio sutrikimo dažniausiai kenčia 20- 30 metų moterys. Problema prasideda kai laikomasi griežtos dietos, kurios metu dažnai išsivysto anoreksija, kuri po to perauga į bulimiją. Anoreksijai įvardinti būtini šie pagrindiniai reikalavimai: 1. Savo pastangų dėka sverti akivaizdžiai mažiau negu reikėtų pagal to žmogaus ūgiui reikiamą svorį. 2. Labai rūpintis savo figūra, svoriu arba abiem iš karto. Baiminamasi priaugti svorio ir sustorėti. Daugelis turinčių anoreksiją save laiko „storais“, nors jų svoris realiai yra per mažas (Fairburn, 2004). Anoreksija apibrėžiama kaip specifinis valgymo sutrikimas, o pats svarbiausias jos požymis – troškimas būti liesai, kurį R. Palmer (cituojama Pavilionienė, Kuliešytė, 2009) pavadino „svorio fobija“. Anoreksijos esminis kriterijus yra mažas svoris. Bulimijai esminis principas yra persivalgymas. Galimi ir abiejų sutrikimų derinys. Neretai anoreksija perauga į bulimiją. Per pastaruosius penkiasdešimt metų turinčių anoreksija, ypač tarp 10-24 metų moterų, skaičius sparčiai išaugo. Kaip ir anoreksijai, taip ir bulimijai būdingas klaidingas kūno vaizdo suvokimas: neadekvatus, nuvertinantis santykis su savo kūnu. Jis suvokiama kaip neatitinkantis susikurto ir idealizuojamo standarto, vyrauja įkyrios mintys apie tai, kad kūną reikia tobulinti (Pavilionienė, Kuliešytė, 2009). Anoreksija suteikia moterims trokštamą kūno vaizdą, kontrolės bei neigimo jausmus. Tai skatina pasididžiavimą savimi, pasiekiamumo jausmą, perfekcionizmą, galią būti kitokiai, dažnai netgi geresnei už kitus. Tuo tarpu bulimijos turėjimas kelia priešingus, visiško savęs nekontroliavimo, kaltės bei savęs pasibjaurėjimo jausmus. Nors elgesys šiuos valgymo sutrikimais turinčių priešingi, tačiau jas vienija noras būti lieknoms, kūno vaizdinio nepasitenkinimas, svorio augimo baimė. Taigi moterys, susiduriančios su valgymo sutrikimais turi daug bendro. Juolab, kad per gausus valgymas ir menkas valgymas susijęs su vakarietiškos kultūros reikalavimais būti lieknoms (Burns, 2004). Michel Foucault pateikė reikšmingų idėjų apie galią, drausmę ir priežiūrą (angl. surveillance). Jo mąstymo apie galią ir kontrolę visuomenėje ašis yra diskurso vaidmuo. Diskurso terminą autorius vartojo apibūdinti tokiems kalbėjimo ar mąstymo apie konkretų dalyką būdams, kuriuos vienija bendrosios prielaidos. Pavyzdžiui, kaip nuo senų laikų iki šiandienos pasikeitė požiūris į anoreksiją. Taip pat Foucault pateikė sampratą apie genealoginį požiūrį – norint suprasti 11 dabartinį subjektą, reikia per archeologinį tyrimą (analizuojant istorinius faktus, dokumentus) suprasti istorinį asmens konstravimą. Todėl ir prasmingas istorinis ekskursas į valgymo sutrikimų reiškinį. Asmeninis apsisprendimas badauti rašytiniuose Katalikų šaltiniuose pastebimas jau XIII amžiaus pradžioje. Šventoji Sienos Katerina, Žana d‘Ark atsisakydavo maisto, teigdamos, kad malda atstoja maistą. Vėliau, XVII ir XVIII amžiuose gydytojai pastebi ryšį tarp „anoreksija mirabilis“ ir „badaujančios merginos“ (Brumberg, 1988; Vandereycken, Van Deth, 1994 cituojama Schilt, 2003). Iš lotynų kalbos žodis „mirabilis“ reiškia nuostabus. Taigi „nuostabiąja anoreksiją“ atspindintis elgesys (atsidavimas Dievui, maldai) skatina asmeninio apsisprendimo badauti pasirinkimą tarp moterų, kurios tuomet įvardijamos buvo kaip „badaujančios merginos“ (angl. „fasting girls“). Pasak Schilt (2003) atsisakymas maisto šventąsias padarydavo įžymiomis visoje Europoje. XIX amžiaus mokslininkai atskleidė, kad merginos, sugriežtėjus vienuolynuose priežiūrai, nebegalėdavo nugvelbti maisto, kaip tai darydavo iki tol. Be maisto, jos tiesiog mirdavo. Šie faktai skatino šio fenomeno baigtį. Mokslas triumfavo prieš „nuostabiosios anoreksijos“ iracionalumą. XIX amžiuje asmeninis apsisprendimas badauti pradedamas apibrėžti kaip psichikos sutrikimas, dabar įvardijamas kaip nervinė anoreksija (Brumberg, 1988 cituojama Schilt, 2003). Tuo metu magiškas ir religinis asmeninio apsisprendimo badauti interpretavimas buvo išstumtas mokslinio šio fenomeno supratimo. 1874 William Gull, anglų gydytojo, šis reiškinys įvardijamas kaip nervinė anoreksija. Jis nukreipė dėmesį nuo medicininio prie psichologinio aiškinimo, kadangi nerado organinių priežasčių kodėl tiek daug jaunų moterų jų paliestos (Wilson, 2004). XIX amžiuje plėtojantis Sigmund Freud psichoanalizei asmeninis apsisprendimas badauti buvo nuodugniai tyrinėjamas, o iki tol šis fenomenas reikalavo fizinio gydymo. 1930-1940 metais endokrinologai pateikė stebuklingą sprendimą gydant valgymo sutrikimus leisdami moterims sintetinius hormonus. Anoreksija tada laikyta skydliaukės blogo funkcionavimo pasekme, todėl buvo gydoma endokrinologų. 1950 metais prisiminta Sigmund Freud psichoanalizė. Ja remiantis anoreksija yra nuslopinto seksualumo forma, ją turintys vengia valgyti, nes maistas tam tikra prasme yra apvaisinimas per burną (angl. oral impregnation) (Bordo, 1993). Istoriškai lygiagrečiai valgymo sutrikimų atsiradimui sekė bandymai išsilaisvinti nuo jų, po to ieškomos priežastys kas įtakojo jų atsiradimą. „Pasninkaujančių mergaičių“ reiškinys paplito tik atsiradus „dietos laikymuisi“ siaurąja prasme ir įsitvirtino per laikotarpį nuo maždaug trečio dešimtmečio. Faktą, kad valgymo sutrikimai taip glaudžiai susiję su lyčių skirtumu, reikia aiškinti tuo, kad atsirado ryšys tarp dietos laikymosi ir besikeičiančios kūno išvaizdos vertinimo, tuo laikotarpiu moterys pradėjo itin rūpintis savo svoriu. Apie 1930 metus „dieta“ platesne prasme pradėta sieti su svorio kontroliavimu ir sveikatos sureguliavimu. „Laikymasis dietos“ tapo bendru 12 kasdienio moters gyvenimo reiškiniu. Pasak Giddens (2000) moters noras sulieknėti kilo ne kaip staigi antipatija maistui, o kaip kontroliuojamas ir progresuojantis reiškinys, kuris radosi „po truputį“. Apie 1960 metus prie valgymo sutrikimų atsiradimo faktorių pridedami socialiniai, kultūriniai, šeimos gyvenimo veiksniai. 1970 metais feministai pašalino medicininę anoreksijos prasmę ir sukonstravo idėjas, kad tai yra moterų išmokta neapykanta savo kūnams dėl išplitusios patriarchalinės kultūros (Bordo, 1993 cituojama Shilt, 2003). Nuo 1970 metų psichoanalitikai, socialinių mokslų mokslininkai, feministai teigė, kad moterų troškimai turėti lieknus kūnus buvo jų valgymo sutrikimų atsiradimo priežastis (Orbach, 1979; Edwards, 2007). Apie 1980-uosius metus atsiranda kalbos, kad visuomenės skatinamas lieknas idealas yra neįmanomas pasiekti. Po 1990 metų prie šio fenomeno atsiradimo priežasčių feministai įveda platesnę sociokultūrinės valgymo sutrikimų analizę. Pripažįstama moterų vaidmens visuomenėje svarba, prieštaraujanti jų lūkesčiams, taip pat svarstoma moterų priespaudos, kaip pagrindinės jėgos, prisidėjusios prie moterų maisto ir kūno patologijų (Bordo, 1993). Valgymo sutrikimai apibrėžiami kaip daugiaveiksmis procesas įtakotas sociokultūrinių, raidos, psichologinių, aplinkos, šeimos faktorių. Raidos faktoriai. Raidos etapai ir gyvenimo pokyčiai įtakoja valgymo sutrikimų atsiradimą. Dažnai jie atsiranda paauglystėje susiduriant su adaptaciniais raidos pokyčiais. Šiame amžiaus tarpsnyje susiduria su sudėtingais santykiais tarp bendraamžių, išaugusiu savarankiškumu nuo šeimos, kūrimu nepriklausomos asmenybės. Asmenybės faktoriai. Negatyvus savęs vertinimas, žema savivertė, prisiimamas netobulumas įvardijami kaip rizikos veiksniai atsirasti valgymo sutrikimams. Traumos faktorius. Traumuojančios patirtys, kaip tėvų skyrybos, fizinis smurtas, taip pat priskiriami prie lemiančių faktorių. Šeimos faktorius. Tėvystės modeliai, tėvų požiūris į lieknumą, šeimos nario problemos dėl svorio faktoriai. Socialiniai - kultūriniai faktoriai. Moterims ir merginoms dešimt kartų didesnė tikimybė atsirasti valgymo sutrikimams nei vyrams, vadinasi moteriška lytis tampa stipriu rizikos faktoriumi. Susirūpinimas svoriu, figūra labiau būdingas išsivysčiusiose šalyse, kur grožis yra esminis moteriškumo aspektas (Pederson Mussell, Binford, Fulkerson,2000). Šiame darbe socialinis – kultūrinis požiūris bus plėtojamas kaip kritinės teorijos (Frankfurto mokyklos požiūris kaip vartotojiškos kapitalizmo visuomenės kritika, postmoderniosios kritinės teorijos atmaina - Foucault teorija apie subjekto formavimą ir kontrolę) ir feministinės perspektyvos. Garsi feminizmo atstovė Susan Bordo (1993) pabrėžė socialinių – kultūrinių faktorių svarbą valgymo sutrikimams atsirasti teigdama, kad moterys, kovojančios su valgymo sutrikimais, yra siaubingos žinios apie mūsų kultūrą skleidėjos. Anoreksija, dažniausiai pasitaikantis valgymo sutrikimas, ilgą laiką buvo laikomas kultūrų jungimosi sindromu, kai perimamos Vakarų kultūros vertybės ir konfliktai. Ilgą laiką manyta, kad šių procesų labiausiai įtakojamos baltaodės, aukštesnio išsilavinimo, vidurinės ir 13 aukštesnės klasės moterys gyvenančios Vakarų visuomenėse (Bruch, 1973 cituojama Cheney, 2011). Pastaruoju metu valgymo sutrikimai plinta ne tik Vakarų šalyse, bet ir likusiame pasaulyje. Valgymo sutrikimų skaičiaus augimą lemia socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, susiję su vakarietiškų vertybių akultūracija. Bagdonavičiūtė (2009) teigia, kad nuo valgymo sutrikimų kenčiantys asmenys taip kovoja su aplinka, kultūros nustatytais stereotipais, atitinkamai elgdamiesi jie bando įrodyti, jog sugeba kontroliuoti, jei ne išorinį pasaulį, tai save, o tiksliau, savo kūną. Suvokiant valgymo sutrikimų paplitimo mąstą būtina atkreipti dėmesį į lyčių vaidmenis. Valgymo sutrikimų skaičiai rodo, kad mūsų visuomenėje klaidingai priimami grožio standartai. Problema niekur nedings, nebent kultūriniai idealai keisis (Edwards, 2007). Mokslinėje literatūroje apie valgymo sutrikimus, jų atsiradimo priežastis, „gydymo“ metodus nuo pat jų atsiradimo pradžios dominavo medicininis aiškinimas, nes būtent mokslinis medicininis diskursas įtvirtino moters biologijos patologiją ir įteisino moters pavergimą. Praeityje buvo apibrėžiama kokiomis veiklomis moteris turėtų užsiimti, kokius rūbus dėvėti, kad tinkamai parodytų savo moteriškumą, jų moralinė pareiga išsaugoti energiją vaikų gimdymui. Catherine Kohler Riessman (1992 cituojama King, 2004) teigia, kad nuo XVIII a. vidurio išaugo moterų gyvenimo medikalizacija. Tuo laikotarpiu realūs ir potencialūs negalavimai buvo moteriškumo sinonimai. Moteriškos „būsenos“ (angl. „conditions“) apibūdinamos kaip nuokrypis nuo idealių biologinių standartų. Jeigu tais laikais joms diagnozuodavo frigidiškumą, isteriją, šiuolaikinės moterys kenčia nuo nevaisingumo, pogimdyvinės depresijos ar valgymo sutrikimų. Ne tik praeityje, bet ir moderniose visuomenėse valgymo sutrikimus sumodeliavo medikalizuotas diskursas, pabrėžiantis ligą ir gydymą. Anot Foucault (cituojama Giddens, 2005) šį medikalizuotą diskursą palaiko bei įamžina itin išplėtotas ir didelę įtaką turintis gydytojų, medicinos ekspertų, ligoninių, profesinių asociacijų bei medicinos žurnalų tinklas. Valdžia veikia per diskursą tam kad suformuotų visuotines nuostatas apie valgymo sutrikimus. Čia pasireiškia vadinamas medicinos ekspertų diskursas, o jam pasipriešinti gali tik konkuruojantis, alternatyvus ekspertų diskursas. Sveikatos apsaugos sistema smarkiai pažengusi į priekį, nugalimos iki tol nepagydomos ligos, tobulinama technika. Tačiau besiplėtojančių medicinos žinių, patirties nebepakanka paaiškinti tam tikrų žmonių grupių vyraujančioms ligoms, sutrikimams atskleisti. Kodėl valgymo sutrikimai paliečia išimtinai didžiąją dalis jaunesnio amžiaus (10 - 25 metų) moteris? Todėl prie valgymo sutrikimų paplitimo būtina įtraukti sveikatos ir kintamųjų – lytis, amžius, klasė, gyvenamoji vieta – ryšį. Dėl to atsiranda būtinybė valgymo sutrikimus žvelgti remiantis socialiniu - istoriniu - kultūriniu diskursu. Lietuvoje vyraujantis biomedicininis modelinis šiame darbe kritikuojamas dėl asmens individualių savybių, asmenybės tiesioginio ryšio valgymo sutrikimų atsiradimui. Remiantis socialinėmis-kultūrinėmis teorijomis valgymo sutrikimai aiškinami per dichotominį asmens- 14 visuomenės mąstymą, kitaip tariant, kad asmenį įtakoja socialiniai - kultūriniai faktoriai. Kaip klaidinga atsakingu laikyti vien asmenį, taip klaidinga kaltinti tik aplinką. Tačiau moterų išgyventos patirtys, lytimi apibrėžtų santykių kontekste, socialinės struktūros, sociokultūrinis kontekstas stipriai įtakoja žmogų. Pasak feministinių autorių (Bordo, 2003; Burns, 2004) asmuo visiškai racionaliai, autonomiškai, savarankiškai elgiasi įtakotas išorinės aplinkos. O asmeninės savybės laikomos socialiai priskirtos to laikotarpio ir kultūrinių vertybių normų. Tad valgymo sutrikimai laikomi kaip socialiniai dariniai, sociopolitinės problemos nei asmeninės psichopatologijos (Woolhouse, Day, Rickett, Milnes, 2011). Šis darbas remiasi kritine, feministine perspektyva apie valgymo sutrikimų turėjusių moterų patirtis, kaip neišvengiamą procesą dėl visuomenėje nustovėjusių engėjiškų grožio standartų. Ir šis suvokimas yra skirtingas dominuojančiam medikalizuotam diskursui, kuriame daugiau atsakomybės tenka moterims dėl valgymo sutrikimų atsiradimo. Istoriškai valgymo sutrikimų aiškinimas persmelktas religinių, magijos bei mokslo interpretacijų. Valgymo sutrikimai yra daug sudėtingesnis nei paprastas prisirišimas prie šių kultūrinių normų ir idealų apie patrauklų moters kūną. Jie gali būti matomi kaip metafora ar šiuolaikinių socialinių, kultūrinių problemų apraiška išreikšta per asmeninę kontrolę, vartotojiškumą ir lytimi apibrėžta politiką. 1.2. Kūno vaizdinio įtaka valgymo sutrikimų atsiradimui Valgymo sutrikimai ir kūno vaizdinys yra neatsiejami. Nepasitenkinimas savo kūno vaizdiniu dažnai skatina laikytis dietos, o dietos laikymasis skatina valgymo sutrikimo išsivystymą. Taigi kūno vaizdo suvokimo sutrikimas visada būdingas valgymo sutrikimus turintiems. Mokslininkai įvairiai įvardija kas yra kūno vaizdinys. Skirtingų šios sąvokos apibrėžimų randama apie dvidešimt. Dažnai jis apibūdinamas kaip sudėtinis, daugiamatis konstruktas, kurį sudaro emociniai, suvokimo bei pažinimo komponentai apie kūną (Mchugh, Kowalski, Mack, Crocker, Junkin, Lejbak, Martin, 2008). Kūno vaizdinys yra subjektyvus. Fizinis kūnas ir kūno vaizdinys yra ne tapačios sąvokos. Į kitų objektyviai vertinamą kūną asmuo prideda savo mintis apie jį, taip gaunamas subjektyvus kūno vaizdinys (Grogan, 2007). Pasaulyje susidomėjimas kūno vaizdiniu neslūgsta jau daugiau nei 30 metų. Paul Schilder dar 1920 metais tyrinėjo sutrikusį kūno suvokimą sukeltą smegenų pažeidimo. Tačiau jau po trisdešimt tyrinėjimo metų mokslininkas teigė, kad kūno vaizdinys ne tik kūno priėmimo konstruktas, bet ir nuostatų atspindėjimas, sąveikos su kitais padarinys (Grogan, 2007). Grogan 15 (2007) teigia, kad nagrinėjant kūno vaizdinio sampratą būtina atsižvelgti į kultūrinį, lyties bei žiniasklaidos faktorius. Rašant apie moterų valgymo sutrikimų patirtis svarbu paminėti kaip socialinė aplinka įtakoja jį? Anot Giddens (2005) žmonės yra materialūs – jie turi kūnus. Bet kūnas nėra daiktas, kurį tiesiog turime. Jis nėra ir kažkas fiziška, kas egzistuotų anapus visuomenės. Mūsų kūnus smarkiai veikia mūsų socialinė patirtis, taip pat normos bei moralinės vertybės tos grupės, kuriai priklausome. Kūnas neegzistuoja izoliuotas, bet visada domisi kitais kūnais, yra formuojamas kitų kūnų, socialinių bei politinių institucijų, kalbos ir gestų. Tai reiškia, kad kūnai yra formuojami, bet tuo pačiu ir formuojantys kitus, jie yra aktyvus, kūrybingi (Utley, 2010). Iškreiptą požiūrį apie kūną, kas dažnai veda prie valgymo sutrikimų atsiradimo, didele dalimi įtakoja visuomenė kurioje gyvename, laikmetis, kultūriniai požiūriai kas yra gražu, o kas nepageidautina apibrėžiant kūną. Kūno vaizdinio suvokimas vyksta ne tik save stebint ir lyginant su kitais, bet tuo pačiu ir viešosios nuomonės klausymas, kaip tam tikri grožio atributai yra priimami ar atmetami. Kultūroje, kuri yra prisotinta spektakliškų lieknumo vaizdų valgymo sutrikimus turinčios moterys yra dvigubai nutildomos. Pirmą kartą kada pastatomos kitų žvilgsniams kaip objektai ir kitą kartą, per psichinės ligos diskursą. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, moterys yra labiau susirūpinusios savo kūno išvaizda nei vyrai. Merginos dažniau save suvokia storesnėmis nei yra iš tikrųjų (Stock, Kucuk, Misevičienė, Petkevičienė, Kramer, 2004). Tyrimų duomenimis net 80 procentų moterų nepatenkintos savo išvaizda (National Eating Disorders Association). Dažniausiai moterys yra nepatenkintos savo šlaunimis, klubais, liemeniu, laiko juos per putliais. Būtent šios kūno vietos, kurias taip stengiasi susiaurinti, ir išskiria jas nuo vyrų. Kas moteris skatina atsikratyti labiausiai moteriškų kūno vietų? Šis procesas vyksta nes idealus kūno vaizdas labiau prilygsta jauno vyro, turinčio cilindro formos figūrą, siaurus klubus, išryškėjusius raumenis, negu moters kūną. Kadangi didžioji dalis moterų nėra tokių formų ir kai jos bando pasiekti šį tariamą idealą, koreguodamos savo kūno linijas ir stengdamosi padaryti jas priimtinesnėmis pagal savo susikurtus ar primestus standartus. Nepavykus, nusivilia, susikuria neigiamą savęs ir iškreiptą kūno vaizdą. Šis klaidingas pasaulio, savęs, savo išvaizdos suvokimas ne tik Vakarų valstybėse, bet ir vis labiau įsigali Lietuvos merginų, moterų tarpe. Gyvenimiškus tikslus išstumia nenugalimas troškimas sumažinti kūno masę ir taip tapti „kažkuo kitu“. Skirtingomis epochomis dominuodavo vis kitos senovės mitologijos dievų figūros. Šiandieninę vakarietišką kultūrą atitinka Narciziška asmenybė. Randasi naujas santykis su savimi ir savo kūnu, su kitais ir pasauliu, su laikmečiu. Kūnas nebėra tik materialios gerovės simboliu, jis tapo kultu, estetiniu siekiamu idealu, atspindinčiu sėkmė, kompetenciją, klasę, laimę, discipliną, valios jėgą. ( Bouvoir, 2010; Pavilionienė, Kuliešytė, 2009). 16 Dominuojantys įsitikinimai, kad užtenka pakankamai stengtis, teisingai valgyti ir sportuoti ir „ideali“ išvaizda yra pasiekiama. Moterys patampa industriniais taikiniais iš kurių galima pakankamai užsidirbti tinkamai „parduodant“ išsvajotąją išvaizdą. Kiekviename lietuviškame moterims skirto žurnalo numeryje galime rasti vis naujas stebuklingas dietas. Būtent žurnalai, internetas yra pagrindiniai šaltiniai, kur moterys renka informaciją apie dietas ir svorio metimą. Remiantis užsienio autorių tyrimu, suprantama, kodėl net 91 procentas koledžo studenčių laikėsi dietos, padėsiančių numesti svorio, net 45 procentai jų šiuo metu laikosi dietos. Svorio metimas, dietos, rūpinimasis išvaizda tampa savaime suprantama, nuo moters gyvenimo neatsiejama, rutina. Šį klaidingą suvokimą moterys perduoda savo dukroms. JAV 51 procentas 9-10 metų mergaitės dietą įvardija kaip geresnės savijautos būdą (National Eating Disorders Association). Dabartiniame Lietuvos kontekste moterų ir merginų „anoreksiški“ kūnai (geriau būti per lieknoms, nei per storoms) atitinka „normalaus“ kūno sampratą. Anoreksijos turėjimo kriterijai, kaip pavyzdžiui riebalų baimė, pervertinamas noras būti lieknomis, per didelis susirūpinimas kūno dydžiu, formomis, atsisakymas tukinančių produktų šiuolaikinėje visuomenėje įvardijamos kaip įp0rastos moters praktikos. Kūno svorio išlaikymo patarimus žarsto lieknos žvaigždės, TV laidos, netgi pasaulinė sveikatos priežiūros politika skatina riboti, ar net atsisakyti tam tikrų produktų, kas veda link iškreipto valgymo supratimo, vėliau netgi valgymo sutrikimų. Visos šios vertybės feminizuotos bei patologinės, jos neatspindi „teisingo“ svorio turėjimo, valgymo (Woolhouse ir kt., 2011). JAV Nacionalinės valgymo sutrikimų asociacijos (angl. National Eating Disorders Association) atlikto tyrimo duomenimis net 70 procentų apklaustųjų teigė, kad jeigu žiniasklaidoje reklamuojami modeliai būtų vidutinio sudėjimo, tai padėtų sumažinti ar veiktų prevenciškai prieš valgymo sutrikimų plitimą. JAV pradinės mokyklos mokinės, kurios skaito žurnalus teigė, kad net 69 procentams žurnaluose pavaizduotos moterys daro įtaką formuojant idealaus kūno vaizdinį, o pusei (47 %) jų paskaičius žurnalus norisi numesti svorio (Martin, 2010). Žiniasklaidos priemonės ne veidrodiškai atspindi tikrovę, bet iš dalies ją formuoja. Joje pateikiamas moters įvaizdis gali būti merginų suvokiamas kaip siektinas socialinis idealas. Jeigu kaip moters kūno grožio idealas pateikiamas labai liesas kūnas, tai jis merginų socializacijos procese gali tapti rizikos veiksniu, didinančiu neigiamų arba nepageidaujamų raidos padarinių tikimybę (Buzaitytė-Kašalynienė, Rinkevičienė, 2009). Žiniasklaidos pagrindinis įrankis yra kalba, kuria apibrėžia, aprašo, vertina žmones ir pasaulį. Bendraudama žmonės supranta vieni kitus, kuria tvarką visuomenėje. Per bendravimą išreiškiamos kultūrinės vertybės bei lūkesčiai lyčių atžvilgiu (Pavilionienė, Kuliešytė, 2009). „Kalba nėra neutrali lyčių atžvilgiu, todėl socialinės realybės formavimas žiniasklaidoje yra nuolatinės galios santykių, kurie apima ir lyčių sistemą, išraiška. Vaizdų kalba nėra išimtis. Vakarų 17 kultūroje ji turi gilias tradicijas tarnauti lyčių sistemai“ (Pavilionienė, Kuliešytė, 2009 p. 14). Tokioje visuomenėje pasitelkus vaizdo reklamą moteriškumas pradedamas tapatinti su perkama bei parduodama preke. Kūno vaizdinys yra tai, kaip žmogus mato savo kūną, fizinę išvaizdą, dydį, formas ir kaip jis tiki, kad kiti žmonės priskiria šiuos požymius jam. Tad dabartinėje visuomenėje vaizduojamiems labai liesiems kūno vaizdams sunku moterims nesijausti netinkamomis, už priimtinumo ribų. Siekdamos būti priimtomis, priklausančiomis šiai visuomenei moterys dažnai laikosi dietų, pernelyg aktyviai sportuoja. Šios veiklos dažnai tampa pamatinėmis valgymo sutrikimų išsivystymui. Nervinė anoreksija, vienas dažniausiai pasitaikančių valgymo sutrikimų, pasireiškia labai mažu svoriu ir suvartojamu maisto kiekiu, stipriu noru rūpintis išvaizda, svorio baime. Nervinei bulimijai būdingi įvairių kontrolės metodų tarp jų persivalgymo epizodai, baimė priaugti svorio, nuolatinis susirūpinimas išvaizda. 18 2. MOTERS KŪNAS SOCIALINIO DARBO TEORIJOSE 2.1. Feministinis požiūris į moters kūną Aukščiau aprašyta reiškinio socialinė raiška atskleidžia valgymo sutrikimus kaip lytimi apibrėžtą fenomeną. Todėl viena iš tyrimo perspektyvų – feministinis požiūris. Moterų komunikacija per jų kūnus arba „kūno kalba“ (angl. body talk) atskleidžia paslėptas kovas apie tai, kokiomis, jų nuomone, jos turėtų būti moterimis visuomenėje. „Sukonstruotas žinojimas“ – moterims sufleruoja kaip jų kūnai turėtų atrodyti (Babbie, 2006). Vienas iš didžiųjų grožio komponentų šiuolaikinėje visuomenėje yra liesumas. Liesumo svarba iškilo kartu su vizualiniais kūno vaizdiniais televizijoje, filmuose, reklamose. Buvimo liesa tapo įsišaknijusi daugelyje moterų galvose. Liesumas suvokiamas kaip sinonimas moteriškumui ir vakarietiško gyvenimo svajonei. Liesumas tapatinamas su sėkme, išsilavinimu bei valia. Tikėjimas, kad asmeninis gyvenimas bus sėkmingesnis jeigu jos bus liesesnės. Ši idėja tapo internalizuota daugelio moterų psichikose (Orbach, 1979). Goodman (2002) įžvelgia asociaciją tarp pasiekto lieknumo tikslo ir galios jausmo, kai kūniška savikontrolė susiejama su veiksmų kontrole socialiniame gyvenime. Šių laikų moteris siekia šio idealo per pačių susikurtą kontrolę. Moteriškumas formuojamas dominuojančiu savęs valdymo diskursu bei lyčių lūkesčiais per moterų laikymąsi dietos ir svorio kontrolę. Šių veiklų rutina atspindi moters vaidmens pokyčius, išryškėjusius per paskutinius dešimtmečius bei didėjančią nepriklausomybę nuo vyrų dominavimo (Hesse-Biber ir kt., 2006). Tačiau čia išryškėja paradoksas tarp moterų lygių teisių su vyrais augimo, bet tuo pačiu jų suvaržymo didėjimo. Moterys, dalyvaujančios jų pačių engime, gali jausti, kad šiame procese kažkas yra negerai. Jos nuolat veikiamos nuovargio, demoralizacijos, frustracijos, pykčio. Prie šių negatyvių jausmų prisideda depresija, nerimas, neapykanta, žema savivertė, įvairios priklausomybės (Utley, 2010). Simone de Beauvoir prancūzų rašytoja, įtakojusi feministinį egzistencializmą ir feminizmo teoriją. Autorė knygoje „Antroji lytis“ (angl. The Second Sex) (2010) plėtojo Imanuilo Lewino aprašytą „kitos“ sąvoką, išreikšdama mintį, kad moterys negina savo kaip subjekto teisių, nes jai patinka „kitos“ vaidmuo. Moteris pavadinta „lytimi“, vyrai ją mato kaip lytinę būtybę, o „jos skirtumai suvokiami lyginant su vyru, o ne vyrą lyginant su ja; ji neesminė esminio akivaizdoje. Jis yra Subjektas, jis yra Absoliutas – ji yra Kita“ (Beauvoir, 2010 p. 12-13). Istoriškai susiklostė, kad vyras dominuoja, o moteris lieka kažkur šalia. Autorė lygindama biologinius duomenis teigia, kad jų nepakanka lyčių hierarchijai apibrėžti, jie nepaaiškina kodėl moteris yra Kita, nes kūnas yra tas įrankis, padedantis sąveikauti su pasauliu. Lyginti vyrą ir moterį galima tik atsižvelgiant į 19 žmogiškąją perspektyvą. Žmogus yra dinamiška, save kurianti asmenybė, ne sustingusi tikrovė, o tapsmas. Biologiniai duomenys įgyja vertes, kurias individas jiems patiki. Moteriai įteigta, kad taip turi elgtis moteris gyvenanti tam tikroje visuomenėje. Ji patiki, kad taip turi atrodyti moteris, nes jeigu taip neatrodys vadinasi ji nėra tikra moteris. „Jei kūnas nėra daiktas, tai jis yra situacija; jis mūsų galimybė užvaldyti pasaulį ir mūsų ketinimų eskizas“ (Beauvoir, 2010 p. 56). Moteriai užvaldyti pasaulį galimybės menkesnės, ketinimai sunkiau įgyvendinami. „Kaip nepakanka pasakyti, kad moteris yra patelė, lygiai taip jos negalima apibūdinti remiantis jos pačios moteriškumo suvokimu, nes ji suvokia jį visuomenėje, kuriai priklauso“ (Beauvoir, 2010 p. 69). Tad šiuolaikinė moteris gauna informaciją kaip turi atrodyti sąveikaudama su pasauliu, ji priversta paklusti jam. “Jeigu žmogaus sąmonėje nebūtų buvę pirminės Kito kategorijos ir ketinimo valdyti Kitą pradmenų

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!