Raganų teismai Lietuvoje

Šiauliai, 2005
Įvadas
Raganos buvo seniausių laikų žiniuonės, magijos veiksmų atlikėjos, kosmoso, gyvūnų tvarkytojos. Raganų atliekami darbai buvo grindžiami veiksmo magija, ir žodžio magija. Žodžio magijai priklausė užkalbėjimai, pirmykštės maldos ir inkantacijos.1
Iš XVII ir XVIII a. paskelbtųjų teisminių dokumentų taip pat matome Lietuvoj plačiai tikėjus burtininkų, čerauninkų, laumių, raganų ir kitų slaptų jėgų galia; o liaudis ir šiandien dar yra gyvas visokių burtų, prietarų, apskritai mitologinių palaikų archyvas.2
Teismai vykdavo ir senovėje. Jie turėdavo savo struktūrą, juos buvo galima apskųsti.
Raganas ištiko tragedija, kurios prisiminimai pateko į tautosaką. Raganų gaudymo pamišimą išgyveno ir Lietuvos feodalinė visuomenė.
M. Valančiaus žiniomis paskutinis raganos teismas įvykęs 1807m.
Raganų persekiojimas buvo paplitęs visoje Europoje, to neišvengė ir Lietuva.
Pirmasis istorikas prabilęs apie raganų gaudymą Lietuvoje, buvo M. Dovnaras – Zapolskis – vienas iš žymiausių Lietuvių Didžiosios kunigaikštystės tyrinėtojų. Jis teigė: „Raganavimas – vienas iš gana įdomių tiek praeities, tiek ir dabarties etnografijos klausimų, glaudžiai susijusių su tautos kultūros raida“.
Pirmasis kerėtojo tardymą Lietuvoje aprašė Mikalojus Husovianas savo plačiai išgarsėjusioje 1523m. lotyniškai parašytoje poemoje „Giesmė apie stumbrą.
M. Husovianas rašo pats matęs, kaip kerėtojai surištomis rankomis ir kojomis „vandens srovėje verpetingoj grūmės, panert geisdami galvas į šaltas bangas“, kaip minia, stovėdama krante, siaubingai šaukė, ir „baimė be galo kraupi apėmė tąsyk mane“.3
M. Husovianas aprašė įprastinį kerėjimo tardymo būdą: „Jeigu jis skęsta, tada tikrai už nekaltą jį laiko, jei atvirkščiai, - visuomet būna apkaltintas jis“.4
Galimas dalykas, kad M. Husovianas aprašė tikrą atsitikimą, kurį matė, bet to negalima laikyti raganų persekiojimo pradžia Lietuvoje. Tai galėjo būti kažkieno pirmasis užsimojimas „raganų kūju“, tačiau toji piktadariška ranka nepakilo beveik visą šimtmetį. Lietuvoje raganas imta gaudyti kur kas vėliau negu Vakarų Europoje. Atrodo natūralu: čia vėliau įvesta krikščionybė, vėliau ją atsekė ir raganavimo erezija.
Raganas tardė, kankino bajorai ir dvasininkai, raštingi išprivilegijuoto ir valdančiojo luomo žmonės. Būdami uolūs krikščionys, jie tikėjo, kad raganos skraido į puotas su velniais. Iš jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!