Priklausomybė nuo interneto ir tyrimo rezultatai

1. TYRIMO PROBLEMA 1.1. ĮVADAS XXI a. pradžioje visuomenei ir toliau modernėjant dideliais tempais, įvairių sluoksnių žmonėms skirtingai sekasi prisitaikyti prie pačių pastangomis sukurtų naujovių. Tie, kurie sugeba jas sėkmingai įdiegti ir pritaikyti kasdieninėje veikloje, yra laimingi galėdami jomis naudotis [6]. Tačiau tai, kas vieniems tampa džiaugsmu, kitiems gali virsti liguistu potraukiu. Ar XX a. stebuklas internetas gali būti pavojingas?Retas kuris šiuolaikinės visuomenės žmogus įsivaizduoja savo gyvenimą be interneto. Internetas daugelio žmonių gyvenime tapo kasdienybė. Šiais laikais veiklus žmogus, planuodamas atostogas ar keliones, taip pat jau neapsieina be interneto – kur kitur taip greitai susirasi reikalingą informaciją, jei ne internete. Su laiku šis pomėgis tampa tikra lyga, žalingu įpročių, kuris, kaip ir kiti žalingi įpročiai, paveikia ir aplinkinius žmones: šeimą, draugus, bendradarbius. Tema „Priklausomybė nuo interneto“ buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Ši problema tapo ypač aktuali besivystant informacinėms technologijoms. Su ja susiduria dauguma interneto vartotojų, ne išimtis ir mano šeima. Problema, tai sunkus klausimas reikalaujantys daug pastangų: tyrimų bei išvadų. Šio sociologinio tyrimo problema susijusi su priklausomybės nuo interneto paplitimo laipsniu tarp Vilniaus miesto gyventojų išaiškinimu. Taip pat atkreipiamas dėmesys į veiksnius įtakojančius priklausomybę nuo interneto, bei į tai, kaip šis žalingas įprotis paveikia aplinkinius. 1.2. TEMOS AKTUALUMAS. Nors Pasaulio Sveikatos Organizacija dar nėra pripažinusi priklausomybės nuo interneto, vis dažniau kalbama apie probleminį naudojimąsi ar piktnaudžiavimą internetu. Priklausomybė, piktnaudžiavimas ir probleminis naudojimasis dažnai reiškia tą patį reiškinį, tik parodo skirtingą jį vartojančių autorių požiūrį į jį: manantys, jog tai alkoholizmo ar patologinių lošimų analogas vartoją terminą priklausomybė, į pirmą planą iškeliantys šios veiklos adaptyvaus integravimo į kasdienį gyvenimą problemą – probleminį naudojimąsi. Riba tarp normalaus ir patologinio naudojimosi tokiais dalykais, kurie visuomenės laikomi teigiamais, yra sunkiai apčiuopiama. Priklausomybės termino šalininkai (šiuo metu jų daugiausia) aiškina, jog kitaip nei cheminės medžiagos, tokie įprasti dalykai gali sukelti ne fizinę, bet psichologinę priklausomybę Psichologinė priklausomybė Bet kokia psichologinė priklausomybė apibrėžiama kaip tarp žmogaus ir priklausomybės objekto atsirandantis patologinis meilės ir prisirišimo santykis. Dėl šio objekto patrauklių savybių, žmogus pradeda tenkinti savo natūralius asmeninius ir socialinius poreikius (tokius kaip: artimi santykiai su šeima ir draugais; globojantis santykis su savimi; dvasinis ryšys bei santykiai su visuomene) tik priklausomybės objekto pagalba. Kiekvienas susidūrimas su priklausomybės objektu atneša ir malonumo ir palengvėjimo momentą, kas dar labiau sustiprina patologinį prisirišimo jausmą. Galop priklausomybės objektas formuoja žmogaus vertybes, kreipia elgesį ir pajungia sau visą asmenybę. Pagrindiniai psichologinės priklausomybės požymiai: Tolerancija – reikia vis daugiau ir dažniau susidurti su priklausomybės objektu; Tęsimas – nepaisant akivaizdžių neigiamų pasekmių santykis su priklausomybės objektu nenutraukiamas; Kontrolės praradimas – negalėjimas prognozuoti ir valdyti susidūrimo su objektu pradžios, pabaigos ir intensyvumo. Bet kokia žmogaus aistra įvardijama priklausomybe tik tuomet, kai ji ima kam nors kenkti. Kol ji niekam netrukdo, negalime žmogaus jėga nutempti nuo kompiuterio ir vadinti tai patologija. Kas kita, kai, pavyzdžiui, vaikas ima praleidinėti pamokas arba suaugęs žmogus nebesusikaupia darbe. Kaip ir bet kokia kita priklausomybė, taip ir pernelyg ilgas naudojimas internetu tampa pavojingu reiškiniu. Norint jos atsikratyti, pirma, ką teks padaryti, tai pačiam žmogui pripažinti, jog yra interneto auka, ir norėti, kad būtų suteikta pagalba. Internetas kaip priklausomybės objektas Yra žinoma, kad žmogus gali būti priklausomas nuo azartinių lošimų, darbo, pirkimo, sekso, fizinių pratimų. Pasaulyje vis daugėja žmonių, besiskundžiančiu pripratimu prie interneto. Kas tokio turi savyje internetas, kad gali tapti priklausomybės objektu? Dažniausiai minimos yra šios jo savybės: • Stimuliuojantis turinys: interaktyvi veikla, pilnaverčio dalyvavimo iliuzija. Dėl intensyvios stimuliacijos esą patrauklūs ir azartiniai lošimai, priklausomybė nuo kurių yra visuotinai pripažinta. • Prieinamumas: paprasta pasiekti, maži kaštai. Pats dalyvavimas stimuliuojančioje ir įdomioje veikloje nereikalauja iš žmogaus nei ypatingo fizinio aktyvumo, nei didesnių finansinių išlaidų, o gaunama patirtis yra tiek pat patraukli, kaip ir analogiška realiame gyvenime. • Saugumas: neverbalinės informacijos stoka, anonimiškumas. Jaučiamasi laisvai ir elgiamasi drąsiai, nes niekas negali žmogaus nei matyti, nei realiai pakenkti. • Didesnis suvokiamas intymumas; mažesnis suvokiamas atmetimo pavojus. Čia greitai užsimezga ir audringai plėtojasi artimi santykiai, kurie dažnai stokoja tikro gilumo. Pripratimas prie interneto apima visa "pluoštą" elgesio ir impulsų kontroliavimo problemų. Yra penki specifiniai pripratimo prie interneto tipai: 1. Virtualus seksas pripratimas prie suaugusiųjų pokalbių kambarių seksualine tematika arba pripratimas lankytis pornografiniuose internet puslapiuose.  2. Virtualūs ryšiai - draugystės inernetu pokalbių kambariuose,  pamažu visiškai pakeičiančios realius draugus ir šeimą. Prie šios grupės priskiriami ir meilės ryšiai, jų užmezgimas, įsimylėjimas. 3. Kompulsijos - kompulsyvus azartas internete, pripratimas lošti azartinius žaidimus, dalyvavimas aukcionuose, įkyrus veiksmai - prekyba internetu. 4. Perkrovimas informacija - kompulsyvus informacijos, duomenų šaltinių, tinklalapių ieškojimas. 5. Pripatimas prie kompjuterio - įkyrus žaidimas kompjuteriu - dažniausiai paplitęs tarp vyrų, paauglių ir vaikų. Klinikiniai tyrimai JAV parodė, kad pripratimas prie interneto ypač būdingas turintiems techninį išsilavinimą 29 metų vyrams bei 43 metų moterims, bet nuo šio sutrikimo kenčia ir namų šeimininkės, neįgalieji, studentai, ir kt. Labiausiai  internete priprantama prie: • pokalbių kanalų 35%- MUD's (multi user dungeon) • žaidimai internete 28% • naujienų grupių 15% • el-pašto 13% • tinklapių 7% • tik info 2% Niekas nežino, kiek žmonių kenčia nuo pripratimo prie interneto. Bet jei įvertinti kitus pripratimus - alkoholizmą, azartinius žaidimus, tai galima teigti, kad apie 5 - 10 procentų visų interneto vartotojų gali būti potencialūs priprantantieji.  Priklausomybės pavojai Nėra visiškai aišku, kurie dalykai atsitinka dėl probleminio naudojimosi internetu, o kurie dalykai skatina juo piktnaudžiauti. Tačiau dažniausiai minimos probleminio naudojimosi pasekmės tokiose svarbiose gyvenimo srityse: • Tarpasmeninė: padidėjęs vienišumas; įsipareigojimų šeimai ir kasdienių darbų apleidimas; sumažėjęs socialinis aktyvumas; • Sveikatos: padidėjęs depresijos ir nerimo lygis; miego ciklų sutrikimai — vėlesnis užmigimas ir pabudimas; • Profesinė ir akademinė: 30% laiko darbe prarandama dėl interneto, naudojamo ne darbo reikalais; sumažėja akademiniai rodikliai, krenta motyvacija; Priklausomybės nuo interneto požymiai Priklausomybę nuo interneto galima palyginti su potraukiu į azartinius žaidimus ar televizorių. Jeigu žmogus vos įžengęs pro duris, įsijungia televizorių, ir šis jam netgi atstoja simuštinį - argi jis nėra priklausomas? Taip ir kompiuteris, kuris daug kam yra darbo įrankis, nejučia tampa virtualiu draugu, su kuriuo bendrauti saugiau nei su tikru, nes ji galima valdyti bei kontroliuoti. Žemiau pateikiami dažniausiai mokslininkų naudojami priklausomybės nuo interneto požymiai: 1. Susirūpinimas internetu (galvojimas apie ankstesnę veiklą internete ir kitos numatymas); 2. Reikia vis daugiau laiko, praleidžiamo internete, kad būtų pasiektas pasitenkinimas; 3. Yra pasikartojantys nesėkmingi bandymai kontroliuoti, sumažinti ar nutraukti naudojimąsi internetu laiką; 4. Mažinant interneto naudojimąsi atsiranda nutraukimo simptomai (neramumas, susierzinimas, depresija); 5. Internete praleidžiama daugiau laiko, nei buvo ketinta; 6. Įkyrios mintys, kas dabar vyksta internete; 7. Išsiblaškymas darbe, nedarbinga nuotaika; 8. Nesveikas noras tikrinti elektroninį paštą; 9. Dėl interneto rizikuojama prarasti svarbius santykius, darbą, akademines veiklos ar karjeros; 10. Meluojama šeimos nariams, terapeutui ar kitiems, kad būtų nuslėptas įsitraukimo į internetą lygis; 11. Internetas naudojamas kaip būdas pabėgti nuo problemų ar išvengti disforinių nuotaikų (bejėgiškumo, kaltės, nerimo ar depresijos). 12. Miego trūkumas. Sumažėjęs susidomėjimas realia tikrove. Be abejo, inernetas turi savo magijos, kuri dažnai gali atsisukti prieš mus. Dažnas žmogus dirbdamas darbe su kompiuteriu sako einantis namo toliau dirbti. Ir tai ką vieni vadina žaidimu tasai įvardija kaip „darbą“ Kodėl internetas gali taip traukti? Priklausomybė nuo interneto susijusi su emocijomis. Čia svarbiausia yra emocinis prisirišimas - prie interneto draugų ir veiklos. Žmonėms patinka, kad internetas leidžia jiems bendrauti, susitikti, keistis idėjomis. Tokios virtualios bendruomenės sudaro tarsi prieglobstį, kur galima pabėgti nuo realybės ir užpildyti emocinę tuštumą, patenkinti psichologinį prisirišimo poreikį. Internete tu gali likti anonimiškas, nuslėpti tikrą amžių, fizinę išvaizdą ir kt. Interneto vartotojai, ypač tie, kurie yra vieniši ir realybėje jaučiasi nesaugūs, greit pasineria į šią laisvę, kuri leidžia jiems dalintis savo slapčiausiais jausmais, troškimais, intymumu. Tai veda į intymumo iliuziją, bet (kai realiai susitinkama su kitais internautais) ši iliuzija dažnai skaudžiai užgauna, žmogus gali labai nusivilti - kad taip skiriasi žmonių bendravimas virtualioje ir realioje tikrovėje. Kodėl vieni žmonės tiek pat laiko praleidžiantys internete netampa priklausomais nuo jo, o kiti jaučia neigiamas to pasekmes? Tai, kiek žmogus yra linkęs į priklausomybę nuo interneto tam tikru laipsniu priklauso nuo to, kokios yra jo asmeninės savybės. Labiausiai pažeidžiami prieš priklausomybę nuo interneto yra: 1. Intravertai. 2. Vieniši; 3. Stokojantys emocinių ir socialinių įgūdžių; 4. Nauji vartotojai; 5. Jaunesni, gimę 1977–1997, kompiuterinių technologijų apsuptyje, ypač paaugliai; 6. Studentai; 7. Maištaujantys, turintys ypatingas, nestandartines vertybes; 8. Turintys žemą gebėjimą toleruoti nuobodžią veiklą; 9. Mieliau pasirenkantys veiklą, atliekamą vienatvėje. Daugumai internete „pakibusių“ žmonių tiesiog trūksta bendravimo. Galbūt realybėje jie tylesni, ramesni, jiems stinga dėmesio. Internete pasireikšti jie turi visas galimybes. Kita kategorija žmonių ieško seksualinio partnerio. Beje, JAV sociologai atlikę apklausą, paneigė mitą, kad internautai yra užsidarę vienišiai, kiauras dienas leidžiantys prie kompiuterio. Netgi atvirkščiai: šie žmonės visose gyvenimo srityse kur kas aktyvesni už tuos, kurie internetu nesinaudoja. Abstinencijos sindromas Pasak psichologų, kompiuterių ir interneto priklausomybę lemia ne pats kompiuteris, o socialinės ar psichologinės žmogaus problemos. Apie 50 proc. asmenų, priklausomų nuo interneto, yra turėję kokią nors kitą priklausomybę ar psichikos sutrikimų (nerimą, depresiją). Trečdaliui bandančiųjų nepavyksta atsikratyti šios priklausomybės. Psichologo Olego Lapino teigimu, kad žmogus yra priklausomas, dažniausiai pastebi ne jis pats, o jo artimieji: Gana dažnas priklausomybės požymis – jausmų atšalimas, žmogaus izoliavimasis nuo aplinkos, nes bendravimo poreikį jam patenkina kompiuteris [4]. Nors ši priklausomybė dar nėra oficialiai pripažįstama, tačiau jau dabar daugelis žmonių jaučia virtualaus pasaulio įtakos pasekmes. Lansdeilo (Pensilvanijos valstija, JAV) ligoninės daktarė Diane M. Wieland beveik kas diena susiduria su pacientais, kenčiančias nuo įvairių, kompiuterių sukeltų, psichikos sutrikimų. Dalį žmonių internetas traukia galimybe užmegzti įvairias pažintis, neretai peraugančias į pseudointymius santykius. Gydytojos teigimu kibernetinių pažinčių peraugimas į kibernetinį seksą nieko gero nežada. Perdėtas susižavėjimas internetu ir laiko stūmimas priešais kompiuterių ekranus dažnai nustelbia asmeninius santykius tiek, kad jie baigiasi skyrybomis. Tiesa, kaip pastebi D. M. Wieland, internetinės priklausomybės paplitimą kol kas yra gana sunku įvertinti. Lygindama su kitomis priklausomybių ligomis, D. M. Wieland teigia, kad nuo 5 iki 10 interneto vartotojų gali skųstis vienokiais ar kitokiais priklausomybės, nuo interneto sutrikimais. Tokie sutrikimai gali pasireikšti nesirūpinimu savo sveikata bei išvaizda, miego sutrikimais dėl ilgo darbo prie kompiuterio, labai sumažėjusiu fiziniu aktyvumu ir bendravimu su kitais asmenimis. Dažnai pacientai skundžiasi išsausėjusiomis akimis, skausmais rankų riešuose. Nuo interneto priklausomybės kenčiantys asmenys dažnai patiria abstinencijos priepuolius, kai jie nėra prisijungę prie interneto, nevalingai judina pirštus, atkartodami teksto rinkimą klaviatūra. D. M. Wieland teigimu daugelis internautų, kuriems pasireiškia priklausomybė nuo interneto, neretai skundžiasi depresijos simptomais, piktnaudžiauja alkoholiu, rūkalais ar narkotikais [2]. Savaime suprantama, didžioji dalis priklausančių nuo interneto asmenų neigia savo priklausomybę. Įprastinis atsakymas „dar vieną minutę“, paprašius atsijungti nuo interneto, yra sulyginamas su alkoholiko teigimu, kad jis nustos gerti, išgėręs dar vieną taurelę. Jie paprasčiausiai negali susitaikyti su mintimi, kad gali būti priklausomi nuo kokios tai mašinos. Anot psichologo, nuo bet ko priklausomas žmogaus jaučiasi panašiai. Šiuo atveju jį slegia psichologinis diskomfortas, jei negali prieiti prie kompiuterio, išvažiavęs atostogauti kurorte ieško interneto kavinės ir neranda sau vietos, jei šeimos nariai šiam norui priešinasi. Pats žmogus savęs neįvertina kritiškai, jis nesuvokia, kad yra kamuojamas abstinencijos sindromo. Kiek ši problema reali? Neoficialiais specialistų paskaičiavimais, apie 10 proc. kompiuterio ir interneto vartotojų yra priklausomi nuo šio pomėgio. Dauguma jų nė patys nesuvokia, kad šeimoje ar asmeniniame gyvenime kylančios problemos susijusios būtent su šia priklausomybe, kuri prilyginama azartiniams žaidimams, kleptomanijai ar net alkoholizmui bei narkomanijai. Lietuvoje šios priklausomybės protrūkio laukiama jau po kelerių metų. Pasirodo, tik 9 proc. žmonių, naršančių po internetą, ieško informacijos. Visi kiti į jį lenda dėl pramogų ar bendravimo. Iš jų 37 proc. – pastovūs pokalbių svetainių svečiai. Patys vartotojai iš patraukliausių interneto ypatybių mini anonimiškumą (86 proc.), prieinamumą (63 proc.), saugumą (58 proc.). Sociologinių tyrimų duomenimis, 25% apklaustųjų tapo priklausomais per pirmą pusmetį naudojimosi internetu, 58% — per metus; priklausomi asmenys internetu naudojasi vidutiniškai 38,5 valandas per savaitę, 60% jų yra moterys. Tačiau rezultatai remiasi subjektyvia ataskaita, todėl gali būti netikslūs, kadangi žmonės su priklausomybe ne visada suvokia save, kaip priklausomus. Kita srovė mokslininkų nelaiko šio reiškinio priklausomybe, o pavadina tai probleminiu naudojimusi internetu, į pirmą vietą iškeliant problemas, kylančias dėl perdėto (didesnio, nei vidutinio vartotojo, nekontroliuojamo ir nenugalimo) naudojimosi. Jei žmogus negali sėkmingai funkcionuoti visuomenėje ir jaustis gerai dėl savo naudojimosi internetu, ir jei tai nėra kitoks psichikos sutrikimas (pavyzdžiui, obsesinis-kompulsinis sutrikimas), galima kalbėti apie probleminį naudojimąsi [1]. 2. TYRIMO OBJEKTAS, TYRIMO DALYKAS Tyrimo objektas - Vilniaus miesto gyventojai. Tyrimo dalykas - :priklausomybė nuo interneto ir jo poveikis žmonių santykiams. 3. TYRIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Tyrimo tikslas - Ištirti šios problemos aktualumą tarp Vilniaus miesto gyventojų. Tyrimo uždaviniai – 1) Surinkti kaip galima įmanoma daugiau informacijos apie šia problemą anketavimo metodu. 2) Nustatyti, kokio amžiaus, lyties bei šeimyninės padėties gyventojai daugiausia naudojasi internetu. 3) Išsiaiškinti, kokiu tikslu žmonės naudojasi internetu. 4) Išsiaiškinti, kiek valandų per dieną respondentai praleidžia internete. 5) Ištirti, kodėl internetas taip traukia žmones. 6) Sužinoti žmonių nuomonę apie internetą kaip apie žalingą įprotį. 7) Nustatyti, kas labiausiai pripranta prie interneto. 8) Sužinoti, ar žmonės pastebi priklausomybės nuo interneto požymius. Jei taip tai kokius. 9) Sužinoti žmonių nuomonę apie internetą kaip apie skyrybų priežastį. 10) Sužinoti, ar tiriamieji pripažįsta, kad yra priklausomi nuo interneto. Jei ne, tai ar pažįsta nuo to įpročio kenčiančius žmones. 11) Atkreipti visuomenės dėmesį į šią aktualią ir spręstiną problemą 4. TYRIMO HIPOTEZĖS 1) Tikėtina, kad dauguma interneto vartotojų yra vede vyrai nuo 30 iki 40 metų amžiaus.. 2) Populiariausiai interneto naudojimo tikslas yra bendravimas pokalbių kambariuose bei informacijos ieškojimas. 3) Internete žmonės vidutiniškai praleidžia 5 valandas per diena. 4) Internetas daugumą vartotojų traukia savo prieinamumu bei anonimiškumu. 5) Tikėtina, kad dauguma apklaustųjų mano, kad internetas yra žalingas įprotis plačiai paplitęs tarp Vilniaus miesto gyventojų 6) Daugumą žmonių praleidžiančių laiką internete yra vieniši, realiame gyvenime tylus, ramus, stingantys dėmesio. 7) Priklausomybės nuo interneto požymiai yra pastebimi. Daugiausiai priklausomi žmonės atkreipia dėmesį savo nervingumu bei susirūpinimu internetu. 8) Tikėtina, kad internetas žlugdo šeimas, kad yra vienu iš skyrybų priežasčių. 9) Daugumą žmonių nemano, kad yra nuo jo priklausomi. Jie arba meluoja arba tikrai yra sveiki. Tikėtina, kad tie kurie neserga šita specifine psichologine lyga pastebi priklausomybės požymius tarp savo pažįstamų, o tie kurie serga – jų nemato, ar nenori matyti, ir pas kitus. 5. PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR JŲ OPERACIONALIZACIJA Abstinencija – sąmoningas nevartojimas stimuliuojančių arba svaiginančių medžiagų. Jei žmogus įpratęs šias medžiagas vartoti, jų nevartojimas sukelia abstinencijos sindromą – įvairius psichologinius, neurologinius ir somatinius vegetacinius sutrikimus: pykinimą, vėmimą, prakaitavimą, rankų drebėjimą, kraujospūdžio sumažėjimą, nerimą, depresiją, baimę.abstinencija vadinamas ir sąmoningas lytinis susilaikymas. (Psichologijos žodynas. 1993, psl. 5) Bendruomenė – žmonių grupė, daugiau ar mažiau susijusi teritoriniu ir socialiniu atžvilgiu, vienijama bendrų interesų bei tikslų Depresija – afektinė psichinė būsena, neigiamas emocinis fonas, pasyvumas, motyvacijos, pažintinių vaizdinių sutrikimas. Žmogus išgyvena sunkias, kankinamas emocijas ir jausmus (blogą nuotaiką, liūdesį, neviltį), visą laiką galvoja apie nemalonius savo paties arba savo artimųjų gyvenimo įvykius ir jaučiasi dėl jų kaltas, nemato savo gyvenimo perspektyvos, save per menkai vertina, praranda iniciatyvą. Laikas jam tarsi sustoja. Sulėtėja mąstymas, valia, potraukiai būna užslopinti. Elgesys pasidaro lėtas, žmogus greitai pavargsta, dėl to labai sumažėjo jo darbo produktyvumas. Sunki ilgai trunkanti depresija gali kartais pastūmėti į savižudybę. Emocija - psichinis išgyvenimas, jausmas, išorinis jausmo reiškimasis. Dvasinė būsena, kurią sukelia pusiausvyros santykių su aplinka sutrikimas, stipraus jausmo išgyvenimas. Emocijas sukelia daiktai, įvykiai, situacijos, veikla, visa, kas reikšminga individo poreikiams, ką asmenybė vertina Internetas - (iš anglų Interconnected Networks, sutr. Internet) - tai kompiuterinis tinklas, jungiantis kelis tinklus, tačiau dabar internetas, visų pirma, suprantamas kaip tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą. Vartotojų požiūriu, internetas visų pirma reiškia pasaulinį tinklą (WWW - World Wide Web), elektroninio pašto, IRC ir naujienų grupių paslaugas. Intravertas – žmogus, linkęs labiau domėtis savo vidiniu, subjektyviu pasauliu, kurį laiko vertingu, sunkiai bendrauja, nepritampa prie grupės, užsisklendęs savyje, nedalyvauja visuomeninėje veikloje abstinencijos sindromas Įprotis – elgesys, pasidaręs gyvenime įprastas, pastovus. Kompulsija – nenugalimi impulsai, kurie yra neracionalūs arba kyla nepaisant žmogaus valios. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas – tai susirgimas, kurio metu pasireiškia įkyrios mintys, baimės, prisiminimai, veiksmai, beveik visada nemalonaus turinio, kylantys prieš ligonio valią ir kuriems ligonis mėgina priešintis. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas ( OKS ) - seniau buvo vadinamas įkyrių būklių neurozė - tai yra vienas iš nerimo sutrikimų. Esant šiam sutrikimui kyla įvairios įkyrios mintys (obsesijos), ir įkyrūs noras daryti kokius nors veiksmus, kad sumažėtų diskomfortas, atsirandanti dėl įkyrių minčių. Priklausomybė - sutrikimas kurį galima įvardinti kaip polinkį kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą pakartotinai daug kartų. Toks elgesys gali išprovokuoti kitokio pobūdžio problemas tiek socialines, tiek psichologines, tiek susirgimus. Prisirišimas - tai emocinė susisiejimo su žmogumi ar daiktu būsena, kurią stimuliuoja įsitikinimas, jog be vieno ar kito žmogaus arba daikto tau neįmanoma būti laimingam. Šią emocinę susisiejimo būseną sudaro du elementai - vienas pozityvus, o kitas negatyvus. Pozityvusis elementas yra malonumo ir pasitenkinimo blyksnis, patiriamas tuo metu, kai žmogus gauna tai, prie ko yra prisirišęs. Negatyvusis elementas yra prisirišimą visuomet lydintis grėsmės ir įtampos pojūtis. Psichologinė priklausomybė - stiprus psichologinis pripratimas, teoriškai galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai arba nemalonius jausmus sukeliančios veiklos vengimui. Virtuali bendruomenė – tai bendruomenės iliuzija, kai nėra tikrų žmonių ir tikros komunikacijos. LITERATŪRA 1. LEONAVIČIUS, Juozas. Sociologijos žodynas, 1993. 2. Priklausomybė nuo interneto. [interaktyvus]. Vilnius, 2006 [žiūrėta 2007 sausio 03 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!