Šeimos formavimas. Artimi ir tolimi giminystės ryšiai, jų reikšmė (teigiami ir neigiami) palikuonių sveikatai. Papročiai, tautin

Klaipėda, 2006
Anotacija
Kiekviena tauta turi savitą požiūrį į žmones – moterį ir vyrą. Senovės lietuvių etninei kultūrai būdinga pabrėžtinai pagarbi pažiūra į moterį, ypač motiną.
Pagrindinis liaudies papročių, tikėjimų, būrimų tikslas – suformuoti merginai nuostatą, kad reikia ištekėti jaunai, kupinai potencialių galių gimdyti. Liaudies pedagogika mergaitę nuo mažens rengė būti žmona ir motina. Mergystė liaudyje buvo laikoma natūraliu reiškiniu tik iki tam tikros amžiaus ribos (20-25 metų). Peržengusios šią amžiaus ribą, neištekėjusios merginos vadinamos „ senmergėmis“. Taigi, visuomenės požiūriu moters paskirtis yra gimdyti vaikus, nes ši unikali funkcija suteikta tik moteriai, o tam būtina sąlyga – šeima.
Apžvelgę lietuvių liaudies etninės kultūros bruožus, papročius, tradicijas ir moters paveikslą literatūroje, matome, kad visa tai susiję su kultūros, pedagogine, asmenybės, ekologine bei elgesio psichologija. Tokių ryšių buvimas rodo, kad Šeimos psichologija į vieną sistemą visą eilę psichologijos mokslo šakų. Iš čia seka labai logiška išvada, jog Šeimos psichologijos studijos reikalauja rimto nusiteikimo ir gilių žinių.
Santuokos ir šeimos kontekste ypatingai svarbūs teigiami ir neigiami bendravimo aspektai, nes nuo sugebėjimo arba nesugebėjimo bendrauti priklauso santuokos sėkmė, visų šeimos narių darna.
Darbo tikslas – išanalizuoti šeimos formavimo ypatumus bei išsiaiškinti jos reikšmę, kaip įtakojančią mūsų gyvenime.
Darbo metodas – analitinis, sisteminis mokslinės literatūros analizės rinkimo metodas.
Dažniausiai vartojami šie raktiniai žodžiai: „šeima“, „santuoka“, „vyras“, „moteris“, „vaikai“, „tauta“, „šiuolaikinė šeima“, „tradicinė šeima“.
1. NAUJŲJŲ AMŽIŲ „ŠEIMA“
Naujaisiais amžiais Vakarų Europoje šeima, taip kaip ir darbas, yra pagrindinis asmens tapatybės atskaitos taškas. Būdama ir visuomeninė sistema, ir visuomeninis procesas, ji yra nepaprastai įvairialypė laiko, socialiniu ir regioniniu požiūriu. Gyvenimo lygis, priklausomybė tam ar kitam luomui ar lyčiai, taip pat sociopolitiniai idealai daro įtaką individo padėčiai ir elgsenai šeimoje. Šeimos formos ir šeimos ideologijos niekas tiesiogiai nenurodo į kolektyvinį požiūrį ar į individualių vaidmens pasisavinimą – nei luominės, agrarinės visuomenės „visame name“, nei pramoninės visuomenės pagrindinėje buržua šeimoje. Visa apimančius individualizacijos procesus atitinka skirtingos dabarties koncepcijos,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!