Tyrimo planas: "Netradiciniai religiniai judėjimai ir šiuolaikinės Lietuvos visuomenės religingumo formavimasis"

Į naujojo religingumo ir naujųjų religinių judėjimų sąvokas šiandien atkreipiamas vis didesnis sociologų bei religijos tyrinėtojų dėmesys.
Visuomenės ir politinės sistemos perėjimas iš totalitarizmo Lietuvoje išryškino naujas, kitoniškas arba neįprastas religingumo formas. „Į netradicinius religinius judėjimus visuomenė reaguoja labai įvairiai - dalis atvirai ir pagarbiai priima kitoniškumą, dalis – su kone isteriška baime.”1
Naujieji religiniai judėjimai yra labai skirtingi savo pobūdžiu, veiklos tikslais, vertybių sistemomis.
Šiame darbe sieksime išsiaiškinti netradicinių religinių judėjimų poveikį religingumo formavimuisi mūsų šalyje. Hipotezė – a) dauguma netradicinių religinių judėjimų daro įtaką šiuolaikiniam religingumo formavimuisi; b) kad visuomenės reakciją į netradicinius religinius judėjimus priklauso nuo to, kiek jos yra kultūriškai savos ar svetimos konkrečiai tradicinei visuomenei.
Sieksime aprašyti priežastis, kurios lemia netradicinių religinių judėjimų atsiradimą. Sistematizuotos ir neutralios kokybinės informacijos apie netradicinių religinių grupių veiklą yra palyginti nedaug, todėl ši tema labai aktuali sparčiai besikeičiančios visuomenės ir jos vertybinių nuostatų kontekste.
NETRADICINIAI RELIGINIAI JUDĖJIMAI
Judėjimas iš tradicijos į modernybę turėjo rimtų padarinių religijai, nes ji visur buvo neatskiriama tradicinių visuomenių dalis. „Vadinasi, modernesnėje visuomenės santvarkoje tradicinės religinės institucijos nustumiamos arba nuvertinamos ar bent jau daro nuolaidų pasaulietinei aplinkai.”2 Taigi, tradicinė religija modernioje visuomenėje netenka anksčiau turėtos įtakingos padėties. Modernėjant visuomenei, kaip nurodo R. Wuthow, religija turi labiau orientuotis į laimę šiame gyvenime, nei į atlygį kitame. Ji taip pat turinti tapti mažiau dogmatiška, nes žmonės labiau suvokia konkuruojančių pasaulėžiūrų realijas.
Religinius pokyčius sąlygoja ir socialiniai pokyčiai, o religiniai santykiai daro įtaką žmonių socialiniam gyvenimui.3 Praktinį religingumo poveikį, kaip nurodo M. Weber, lemia „dvasininkų ir pasauliečių santykiai bendruomenės viduje. Kuo labiau organizacija įgyja specifinį bendruomenės pobūdį, tuo labiau stiprinantys savo galią dvasininkai turi skaitytis su pasauliečių poreikiais, jeigu jie nori išsaugoti savo sekėjus ir įgyti jų daugiau.”4
Gyvenimo prasmės ieškoma ne tik tradicinių religijų šventovėse, bet ir rytietiškos kilmės apeigose, neoprotestantiškų bendruomenių pamaldose, meditacijos bei parapsichologijos centruose ir kitur. Pastarasis dešimtmetis pasižymi dideliu domėjimusi naujomis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!