Šiandien labai paplitęs reiškinys, stipriai besibeldžiantis į krikščionių bendruomenės sąžinę, yra de facto1 gyvenimo sąjungų gausėjimas visoje visuomenėje ir iš to kylanti antipatija patvariai santuokai. Stengdamasi įžvelgti „laiko ženklus”, Bažnyčia negali neskirti dėmesio šiai tikrovei.
Paanalizuokime, ką tiksliai reiškia šių dienų gyvenimą atspindinčios sąvokos. Santuoka – nustatyta tvarka sudaroma vyro ir moters šeimininė sąjunga. Kohabitacija – gyvenimas neįregistruotoje santuokoje; gyvenimas „susimetus“. Apie santuoką kalbama ir Senajame Testamente. Apie santuoką Senajame Testamente rašoma: „ Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas.“
Mūsų religija nepripažista kohabitacijos, anot Senojo Testamento, gyvenimas kartu yra pripažįstamas tik tada, kai yra sudaryta santuoka prieš Dievą ir pagal visus įstatymus.
Santuokų ir šeimų, kurias kaip tokias pripažįsta įvairių valstybių įstatymai, mažėjimą ir kartu gyvenančių nesusituokusių porų daugėjimą lemia ne izoliuotas ir spontaniškas kultūrinis sąjūdis, bet istoriniai pokyčiai šiandienėse visuomenėse kultūriniu momentu, kurį kai kurie autoriai vadina „postmodernizmu”. Akivaizdu, kad agrarinio pasaulio susiaurėjimas, ekonomikos paslaugų sektoriaus plėtojimasis, vidutinio gyvenimo amžiaus didėjimas, darbo vietos ir asmeninių santykių nepastovumas, po vienu stogu gyvenančių šeimos narių sumažėjimas, socialinių bei ekonominių reiškinių globalizacija susilpnino šeimą ir prisidėjo prie mažesnės šeimos idealo. Tačiau ar to pakanka šiandienei santuokos padėčiai paaiškinti? Santuokos institucija patyrė mažesnę krizę ten, kur šeimos tradicijos išliko tvirtos.
Derėtų paklausti, kokios gilesnės priežastys šiuolaikinėse visuomenėse sukėlė religinės ir civilinės santuokos krizę ir davė pradžią iniciatyvoms, kuriomis siekiama de facto gyvenimo sąjungas pripažinti bei prilyginti santuokai. Taigi, atrodo, jog nestabilioms situacijoms, apibūdinamoms labiau neigiamu (santuokinio ryšio nebuvimu) negu teigiamu aspektu, teikiamas toks pats rangas kaip santuokai. Iš tiesų tokias situacijas įtvirtina gausybė santykių, bet visos jos yra labai toli nuo tikro ir visiško, patvaraus ir socialiai pripažinto abipusio atsidavimo. Įvairių ekonominio, sociologinio ir psichologinio pobūdžio priežasčių, prisidedančių prie meilės privatizavimo ir santuokos institucinės prigimties slopinimo, sudėtingumas perša mintį nuodugniau panagrinėti ideologinę bei kultūrinę perspektyvą, kuria remdamasis pamažu išsiplėtojo...
Šį darbą sudaro 2687 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!