Tyrimo planas: "Bažnyčios samprata šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje"

Bažnyčia-tai maldos namai arba religinė organizacija, vienijanti vienos kurios religijos sekėjus, turinti hierarchinę struktūrą ir reglamentuotas religines instutucijas. Labiausiai susiformavusi yra katalikų bažnyčia. Bažnyčiai būdingi bruožai: tikėjimo ir apeigų bendrumas, dvasininkų hierarchija, tikinčiųjų susiskirstymas į klerą ir pasauliečius. Bažnyčia rūpinasi platinti religiją, didinti jos įtaką visuomenėje, stengiasi veikti netikinčiuosius ir valdyti tikinčiuosius. Religinės moralės normų, kanonų, vertybių sistema bažnyčia siekia kontroliuoti tikinčiųjų dvasinį gyvenimą, tvarkyti šeimos santykius, ji stengiasi dalyvauti visuose svarbiausiuose žmogaus gyvenimo įvykiuose,pvz.; gimimo, santuokos, mirties registraciją.
Bažnyčios nariu gali tapti kiekvienas visuomenės narys. Ir bažnyčia netaiko didelių reikalavimų, kaip pavyzdžiui priimti krikštą, tik reikalauja disciplinos, etinio komformizmo, kažkuria prasme paklusti, pripažinti etines bažnyčios skelbiamas normas. Žmogaus priklausymą tai ar kitai bažnyčiai paprastai lemia šeimos, nacionalinės tradicijos. Plačiąja prasme santykyje su visuomene bažnyčia ieško kompromiso.
Mūsų tyrimo tikslas išanalizuoti požiūrį į bažnyčią įvairaus amžiaus žmonių grupėje. Ar žmogus laikosi bažnyčios nustatytų normų ir kokią vietą žmogaus gyvenime užima bažnyčia. Tyrimui pasirinkta vieta yra Vilniaus miestas, bus apklausiama 100 savanoriškai sutikusių dalyvauti apklausoje žmonių.
POŽIŪRIS Į TIKĖJIMĄ ŠIANDIEN
Daugiau kaip prieš 200 metų John Wesley teigė, kad ‘’ten kur padidėjo turtai, ta pačia proporcija sumažėjo religijos egzistencija’’. Šis posakis tebegalioja ir šiandien. Šalyse, kur ekonomika tampa vyraujančia vertybe, religija nustumiama į interesų pakraščius. Staigus socialinis-ekonominis pokytis po truputį išstumia religines vertybes. Šį faktą patvirtina Europos istorija. Ir Lietuvoje dvasinį religinį atgimimą sunkina tai, kad visa energija nukreipiama beveik išimtinai ekonominės gerovės link.
Socialinė-ekonominė aplinka Vakaruose skirstoma į kaimietišką(žemės ūkis), naujai praturtėjusią(pramonė) ir miestietišką(technologija).’’Kaimietiška’’ visuomenė yra tradicinė ir nemiesčioniška. Tokia padėtis, pavyzdžiui, buvo prieškarinėje Lietuvoje. Ten vyravo vadinamoji paklusnumo kultūra. Pasaulietiniai ir bažnytiniai autoritetai buvo gerbiami ir jų klausoma. Aplinka saugi ir pastovi. Bažnyčia dominavo(gerąja prasme) padėdama tikintiesiems, akcentuodama principus ir pareigas. Ji buvo vietinio gyvenimo centras.Netikėjimas pasirodydavo tik visuomenės pakraščiuose, į pavienius netikinčiuosius žiūrėta kaip į kokius ekscentikus, savotiškus keistuolius. Jie dėl vienos ar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!